Lietuvos biodegalų gamintojai kelia nerimą dėl padidėjusio pažangiųjų biodegalų importo iš Azijos, kurių daugelis, kaip įtariama, įvežami su suklastotais tvarumo sertifikatais. Didėjantis abejotinų degalų kiekis grasina pakenkti vietos investicijoms, pakenkti žemės ūkio sektoriui ir iškreipti konkurenciją rinkoje.
Du trečdalius pažangiųjų degalų rinkos užplūdo importas
„Baltpool“ duomenimis, net 66 proc. pažangiųjų atsinaujinančiųjų degalų Lietuvoje šiuo metu yra importuojami – daugiausia iš Azijos. Pramonės atstovai įspėja, kad prie daugelio šių degalų pridedami suklastoti dokumentai, kuriuose melagingai teigiama, kad žaliavos gaunamos iš atliekų.
Ateities degalų asociacijos prezidentas Vytautas Kisielius sakė: „Į Lietuvą įvežamų kuro žaliavų kilmės kontrolė praktiškai nevykdoma. Tvarumo sertifikatuose dažnai teigiama, kad degalai gaminami iš atliekų, tačiau iš tikrųjų tai gali būti palmių aliejus – medžiaga, kurią ES draudžia naudoti dėl miškų kirtimo rizikos.”
POME importas kelia įtarimų dėl sukčiavimo
Vienas iš pagrindinių susirūpinimą keliančių klausimų yra POME – palmių aliejaus spaudyklų nuotekos – palmių aliejaus gamybos šalutinis produktas, kuris gali būti naudojamas HVO degalams gaminti. Nuo 2020 m. iki 2023 m. POME importas iš Kinijos, Malaizijos ir Indonezijos į ES išaugo penkis kartus.
Skaičiai nesutampa. Pranešama, kad 2023 m. ES sunaudojo 1,8 mln. tonų POME pagrindu pagamintų degalų, tačiau apskaičiuota, kad pasaulinė gamyba siekia tik 0,5 mln. tonų. Ekspertai įtaria, kad daugelis šių degalų yra visai ne POME, o paprastas palmių aliejus, paslėptas po suklastotais sertifikatais.
Miesčionių gamintojai baiminasi žlugimo
Lietuvos įmonės vien šiais metais į biodyzelino, bioetanolio ir biometano gamybos plėtrą investuoja daugiau kaip 180 mln. eurų. Šiai pažangai pavojų kelia pigaus, galimai nelegalaus importo srautas.
- Į vietos gamybos įmones investuota daugiau kaip 180 mln. eurų
- ~0,42 mln. tonų vietinių kultūrų, kurias kasmet sunaudoja biodegalų gamyklos
- Tūkstančiams darbo vietų ir mokestinėms pajamoms gresia pavojus
„Jei nebus imtasi neatidėliotinų veiksmų, vietinė pramonė, kuri kuria realią ekonominę vertę Lietuvai, bus sunaikinta“, – perspėjo Kisielius.
Kitos ES šalys jau reaguoja
Tokios šalys kaip Vokietija, Airija ir Belgija jau išreiškė savo susirūpinimą Europos Vadovų Tarybai. Reaguodama į tai, ES pripažino sukčiavimo riziką ir pavedė Europos Komisijai atlikti išsamų tyrimą.
Vokietija ėmėsi tolesnių veiksmų – panaikino paskatas POME ir nutraukė tokiam importui palankius daugiklio mechanizmus. Tačiau Lietuva ir toliau remiasi nepatikrintomis tiekėjų deklaracijomis, neatlikdama nuodugnesnių patikrinimų.
Lietuva raginama imtis veiksmų
Ateities kuro asociacija atvirame laiške paragino Lietuvos Seimą, Vyriausybę ir reguliavimo institucijas prisijungti prie ES iniciatyvos ir įgyvendinti griežtesnius tikrinimo mechanizmus.
„Užuot užmerkusi akis, Lietuva turi ginti savo ekonominius interesus ir visapusiškai išnaudoti savo vidaus pramonės pajėgumus“, – sakė A. Kisielius. „Nesiimdami veiksmų, rizikuojame prarasti ne tik milijardines potencialias pajamas, bet ir ilgalaikį tvarumą bei energetinę nepriklausomybę.“
Kokia jūsų nuomonė? Ar Lietuva turėtų prisijungti prie kitų ES šalių ir tirti importuojamus biodegalus? Pasidalykite savo nuomone komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
