Lietuvos vyriausybės žingsnis didinti dyzelino akcizus nedavė laukiamos naudos biudžetui. Vietoj to, degalų pardavimai mažėja nerimą keliančiu greičiu, ekspertai perspėja apie ilgalaikę žalą ekonomikai, o 2025 m. valstybės biudžetas gali neatitikti lūkesčių.
Dyzelino pardavimai sumažėjo beveik 18 % – trigubai daugiau nei prognozavo vyriausybė
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmuosius penkis 2025 m. mėnesius Lietuva pardavė 683 mln. litrų dyzelino – 17,5 % (145,2 mln. litrų) mažiau nei tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu. Vien gegužę dyzelino pardavimai sumažėjo 16,5 %.
Net benzino, kuris demonstravo stabilų augimą, gegužę sumažėjo 1,5 %. Finansų ministerija prognozavo nedidelį 6 % dyzelino pardavimų sumažėjimą po akcizo padidinimo, tačiau realūs skaičiai dabar rodo beveik tris kartus didesnį rodiklį.
Akcizo padidinimas: minimali biudžeto nauda, maksimalus sutrikdymas
2025 m. dyzelino akcizas buvo padidintas daugiau nei 27 %, todėl kainos pakilo daugiau nei 0,13 EUR už litrą. Tačiau faktinė fiskalinė nauda yra nepakankama.
- Bendra surinkta dyzelino akcizo suma (2025 m. sausio–gegužės mėn.): 319,6 mln. EUR
- Tas pats laikotarpis 2024 m.: 305,8 mln. EUR
- Kartu su PVM: biudžeto pajamos išaugo tik 3 mln. EUR (+0,8 %)
Pasak VU ekonomisto dr. Algirdo Bartkaus, šis nedidelis padidėjimas nekompensuoja infliacijos ir sumažėjusios perkamosios galios. Realiai biudžetas patyrė 2,5 % nuostolį, o iki metų pabaigos gali pasiekti 5,1 %.
Poveikis verslui ir vartotojams
Degalų kainos Lietuvoje dabar yra didžiausios regione. Dyzelinas Lenkijoje kainuoja vidutiniškai 0,10 €/l mažiau, todėl Lietuvos transporto įmonės ir privatūs vairuotojai verčia degalus pildytis užsienyje. Ši „degalų turizmo“ tendencija kainuoja vietos degalinėms ir gamintojams:
- Degalų mažmenininkai prarado 141,2 mln. € pardavimų (sausis–gegužė)
- Atsinaujinančių išteklių degalų gamintojai turėtų prarasti 36 mln. €
Akcizų padidinimas 2026 m.? Ekspertai ragina padaryti pertrauką
Vyriausybė planuoja 2026 m. dar labiau padidinti dyzelino akcizą – dar 20 % iki 0,605 €/l. Tai padidintų kainas dar 0,11 €/l, padidindama kainų skirtumą su kaimyninėmis šalimis.
Kristina Čeredničenkaitė, Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė, įspėja, kad be regioninio koordinavimo Lietuva rizikuoja prarasti konkurencingumą degalų rinkoje ir biudžeto pajamas.
Siūlomi alternatyvūs sprendimai:
- Sustabdyti planuojamą 2026 m. akcizų didinimą
- Įvesti dalinio grąžinimo mechanizmą transporto įmonėms (jau naudojamas 7 ES šalyse)
Baigiamosios mintys: ar buvo verta?
Duomenys aiškūs – didesni degalų mokesčiai neatnešė didesnių pajamų. Vietoj to, ši politika apsunkina piliečius, kenkia verslui ir stumia degalų ekonomiją per sieną. Ekspertai ragina vyriausybę iki 2026 m. iš naujo įvertinti savo strategiją.
Ar Lietuva turėtų pristabdyti degalų akcizo didinimą? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose apačioje.
