Praėjus dvejiems metams po Lietuvos greitosios medicinos pagalbos reformos, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotas vidaus auditas atskleidė esminius Nacionalinės greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMP) veikimo ir valdymo trūkumus. Ataskaitoje pabrėžiami vidaus kontrolės, viešųjų pirkimų, finansinio skaidrumo ir žmogiškųjų išteklių trūkumai – problemos, kurios gali pakenkti kritinės priežiūros efektyvumui ir patikimumui.
Ką atskleidė auditas
Remiantis 2025 m. viduryje paskelbtu vidaus auditu, nustatyta keletas reikšmingų trūkumų:
- Silpna vidaus kontrolės sistema ir prastas įgyvendinimas
- Neefektyvios viešųjų pirkimų procedūros
- Neefektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas
- Nereguliarus turto naudojimas ir neaiški finansinė atskaitomybė
- Spragos pacientų transportavimo paslaugų organizavime
Šie rezultatai rodo, kad jaunai įstaigai, nepaisant didelių struktūrinių reformų, vis dar trūksta brandos keliose pagrindinėse viešųjų paslaugų valdymo srityse.
Kokios reformos buvo įgyvendintos 2023 m.?
Nacionalinė GMP tarnyba buvo pradėta teikti 2023 m. liepos 1 d., sujungiant 48 atskirus GMP teikėjus į vieną centralizuotą įstaigą būstinė yra Kaune. Regioniniai koordinavimo centrai buvo įsteigti Vilniuje, Kalifornijoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Šiandien tarnyboje dirba beveik 3000 specialistų, įskaitant gydytojus, paramedikus, vairuotojus ir pagalbinį personalą.
Nepaisant daug žadančio centralizuoto modelio, auditas patvirtina, kad anksčiau nepriklausomų padalinių integravimas į vieną darnią struktūrą pasirodė esąs sudėtingas iššūkis.
Finansinis modelis: netvarus ir nerealus?
Viena iš pagrindinių audito metu iškeltų kritikos punktų yra GMP finansavimo mechanizmas. Dabartinis modelis apibūdinamas taip:
- Netvarus – nėra pagrįstas faktinėmis paslaugų sąnaudomis
- Nenuspėjamas – trūksta koregavimų pagal regioninę ar sezoninę paklausą
- Neskaidrus – finansavimo paskirstymui trūksta skaidrumo ir efektyvumo
GMP direktorius Donatas Paliulionis pakomentavo: „Audito metu nustatytos problemos gali būti vertinamos kaip augimo sunkumai. Nacionalinė EMS veikia tik kelerius metus ir, žinoma, mes vis dar kuriame ir tobuliname sistemą. Tačiau audite aiškiai teigiama, kad finansavimo modelis yra nerealus ir jį reikia skubiai peržiūrėti.“
Kas toliau? Tobulinimo rekomendacijos
Audite pateikiamas rekomendacijų rinkinys, skirtas tiek Sveikatos apsaugos ministerijai, tiek GMP vadovybei:
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM):
- Peržiūrėti ir patikslinti GMP finansinę sistemą
- Atnaujinti pacientų transportavimo paslaugų reglamentavimą
GMP valdymui:
- Sukurti veikiančią vidaus kontrolės sistemą
- Reorganizuoti ir supaprastinti valdymo struktūrą
- Sukurti tinkamas finansų valdymo procedūras
- Patobulinti viešųjų pirkimų procesus ir finansavimo modelį
Vieša atskaitomybė ir stebėsena
Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė pabrėžė atskaitomybės svarbą: „Ateityje GMP tarnyba bus atidžiai stebima. Jos vadovybė turės reguliariai teikti ataskaitas, kad galėtume stebėti pažangą ir užtikrinti piliečių gauti savalaikes, aukštos kokybės paslaugas.“
Auditas buvo atliktas kaip SAM 2025 m. veiklos plano dalis ir jį taip pat rekomendavo Seimo Sveikatos reikalų komitetas.
Išvada: tvirtas pagrindas, tačiau reikalingi skubūs taisymai
Nors skubios pagalbos tarnybų centralizavimas yra drąsi ir į ateitį orientuota reforma, šis auditas atskleidžia, kad vykdymas vis dar atsilieka nuo politikos. Tokios problemos kaip neefektyvus valdymas ir nepakankamas finansavimas gali tiesiogiai paveikti reagavimo į skubią pagalbą laiką ir paslaugų kokybę.
Ministerijos įsikišimas ir siūlomi pakeitimai yra savalaikiai, tačiau nuoseklūs tolesni veiksmai bus būtini siekiant užtikrinti, kad Lietuvos skubios medicinos pagalbos sistema veiksmingai aptarnautų visus gyventojus, ypač kaimo ir didelės paklausos regionuose.
Kaip vertinate GMP paslaugas? Pasidalinkite savo mintimis žemiau arba prisijunkite prie diskusijos socialiniuose tinkluose.
