Lietuvoje vairuotojai dažnai svarsto, ar pakartotinis kelių eismo taisyklių pažeidimas automatiškai reiškia dvigubą baudą. Nors terminas „dviguba bauda“ oficialiai nėra įrašytas į įstatymus, Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) numato daug griežtesnes sankcijas, jei pažeidimas pakartotinai padaromas per tam tikrą laikotarpį. Šiame straipsnyje paaiškinama, kaip apibrėžiami pakartotiniai pažeidimai, kokios baudos taikomos ir ką turėtų žinoti vairuotojai Lietuvoje.
Kas laikoma pakartotiniu pažeidimu?
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnį pažeidimas laikomas „pakartotiniu“, jei vairuotojas padaro tą patį arba panašų pažeidimą per įstatyme nustatytą laikotarpį. Paprastai šis laikotarpis yra vieneri metai nuo ankstesnės nuobaudos įvykdymo datos (pvz., sumokėta bauda, įvykdytas vairuotojo pažymėjimo atėmimas). Jei per šį laikotarpį padaromas dar vienas pažeidimas, bauda skaičiuojama kaip pakartotinis pažeidimas.
Pakartotinių pažeidimų pavyzdžiai
Kai kurie iš dažniausiai pasitaikančių kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kuriuos pakartotinai gali būti skiriamos griežtesnės baudos:
- Vairavimas neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo – pirmas pažeidimas: 300–450 eurų; pakartotinis: 550–800 eurų arba net 1000–1200 eurų, jei vairuojama neturint teisės turėti vairuotojo pažymėjimo.
- Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio (virš 0,4 ‰) – pirmas pažeidimas: 300–450 eurų plius 12–18 mėnesių teisės vairuoti atėmimas; pakartotinis: 800–1100 eurų plius 24–36 mėnesių teisės vairuoti atėmimas.
- Vairavimas su pasibaigusia technine apžiūra – pirmas pažeidimas: 30–90 eurų; pakartotinis pažeidimas: 90–140 €.
- Neapdrausta transporto priemonė – pirmas pažeidimas: 50–120 €; pakartotinis pažeidimas: 120–170 €.
- Nenaudojant posūkio signalų – pirmas pažeidimas: 30–90 €; pakartotinis pažeidimas: 90–140 €.
Kodėl baudos taip smarkiai didėja
Griežtesnių baudų tikslas – atgrasyti nuo pakartotinių pažeidėjų. Įstatymų leidėjai daro prielaidą, kad jei vairuotojas pakartoja tą patį pažeidimą, jis sąmoningai ignoruoja kelių eismo taisykles, o tai kelia didesnę riziką kelių eismo saugumui. Dėl šios priežasties sankcijos yra ne tik finansinės, bet ir gali apimti ilgesnį vairuotojo pažymėjimo atėmimą ar net transporto priemonės konfiskavimą sunkiais atvejais, pvz., pakartotiniu vairavimu išgėrus.
Nėra įspėjimo sistemos
Prieš taikant pakartotinę baudą, oficialaus įspėjimo nėra. Jei pažeidimas padaromas per nustatytą laiką, padidinta bauda ir papildomos sankcijos skiriamos automatiškai.
Kaip teismai ir policija elgiasi su pakartotiniais pažeidėjais
Ekspertai pastebi, kad Lietuvos teismai linkę skirti didžiausias įstatymų numatytas baudas pakartotiniams pažeidėjams. Policijos pareigūnai taip pat turi prieigą prie vairuotojo istorijos realiuoju laiku, o tai reiškia, kad pakartotiniai pažeidimai yra greitai nustatomi ir atitinkamai baudžiami.
Vairuotojo atsakomybė
Vairuotojai turėtų nepamiršti, kad nesumokėtos baudos taip pat gali būti įskaičiuotos į jų skolą, nes „pakartotinio pažeidimo“ laikrodis pradedamas skaičiuoti po to, kai bauda įvykdoma. Rekomenduojama patikrinti, ar nėra nesumokėtų baudų, naudojantis „ePolicija“ ar kitomis oficialiomis sistemomis, siekiant išvengti griežtesnių sankcijų.
Praktiniai patarimai Lietuvos vairuotojams
Kad vairuotojai išvengtų pakartotinių baudų, jie turėtų:
- Visada laiku sumokėti baudas – nesumokėtos baudos pailgina „pakartotinio pažeidimo“ rizikos laikotarpį.
- Patikrinkite kelių eismo taisyklių pažeidimus oficialiose „ePolicija“ arba „Regitra“ sistemose.
- Jei kyla abejonių dėl matavimo klaidų (pvz., alkoholio kiekio kraujyje), apskųskite sprendimą, kad išvengtumėte pakartotinio pažeidėjo registracijos.
Kokia jūsų nuomonė? Ar pakartotiniams kelių eismo taisyklių pažeidėjams Lietuvoje turėtų būti skiriamos dvigubos baudos, ar dabartinė sistema yra pakankamai griežta? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
