Neseniai vienas italų vairuotojas pateko į antraštes, vos per šešis mėnesius sukaupęs stulbinančią 28 000 eurų baudą už greičio viršijimą. Jo istorija rodo, kaip maži, bet dažni pažeidimai gali greitai virsti finansine katastrofa, ir kelia klausimą, ko turėtų pasimokyti Lietuvos vairuotojai.
Italijos atvejis
Vairuotojas Andrea Ferretto dirba prekybos centro apsaugos darbuotoju ir uždirba apie 1100 eurų per mėnesį. Vis dėlto kasdienės kelionės į darbą ir atgal lėmė baudas, gerokai viršijančias jo metines pajamas. Pagrindinės priežastys:
- Paslėpta greičio matavimo kamera, pastatyta už gyvatvorių ir iškart po posūkio
- Pagal Italijos įstatymus nereikalaujama įspėjamųjų ženklų prieš kameras
- Visoje Italijoje veikia daugiau nei 11 000 greičio matavimo kamerų – tai didžiausias skaičius Europoje (Vokietijoje jų yra apie 5 000, Lenkijoje – mažiau nei 500)
Italijoje greičio apribojimai: 90 km/h kaimo keliuose, 110 km/h greitkeliuose ir 130 km/h automagistralėse. Dažni pažeidimai tame pačiame kelio ruože virto tūkstančių eurų baudomis.
Kaip palyginti su Lietuva
Lietuvoje situacija kiek kitokia:
- Kamerų tinklas: Šiuo metu Lietuvoje yra daugybė stacionarių greičio fiksavimo kamerų ir mobilius trikojai. Tinklas plečiasi, dažnai taikydamasis į avarijų pavojuje esančias „juodąsias vietas“.
- Įspėjamieji ženklai: Skirtingai nuo Italijos, stacionarios kameros Lietuvoje privalo būti pažymėtos ženklais, nors mobilios kameros gali veikti ir be įspėjimų.
- Baudų struktūra: greičio viršijimo baudos yra mažesnės (pvz., 60–90 eurų už 20–30 km/val. greičio viršijimą miestuose).
Paslėpta pakartotinių pažeidimų kaina
Nors mažai tikėtina, kad Lietuvos vairuotojui bus skirtos didelės baudos, siekiančios 28 000 eurų, pakartotiniai greičio viršijimo pažeidimai vis tiek turi rimtų pasekmių.
Pamokos Lietuvos vairuotojams
Italijos atvejis rodo, kad greičio matavimo kameros yra ne tik saugumo priemonė, bet ir reikšmingas vyriausybių pajamų šaltinis. Tačiau vairuotojams pagrindinė pamoka aiški: maži, bet dažni pažeidimai yra pavojingi ne tik finansiškai, bet ir eismo saugumui.
Lietuvoje, kur mobiliuosius trikojus galima naudoti beveik bet kur, saugiausias (ir pigiausias) pasirinkimas yra laikytis greičio apribojimų. Priešingu atveju vairuotojai rizikuoja prarasti vairuotojo pažymėjimus gerokai anksčiau, nei baudos pasieks Italijos lygį.
Andrea Ferretto istorija primena, kad greičio viršijimas – net ir nedidelis – gali turėti pražūtingų pasekmių. Lietuvos vairuotojams baudų sistema yra kitokia, tačiau rizika išlieka rimta: pakartotiniai pažeidimai gali kainuoti vairuotojo teises. Laikantis greičio apribojimų, užtikrinamas ne tik saugumas, bet ir finansinė ramybė.
Kokia jūsų nuomonė? Ar manote, kad Lietuva turėtų priimti griežtesnes baudų sistemas kaip Italija? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
