Įkraunami hibridiniai automobiliai (PHEV) dažnai reklamuojami kaip puikus tiltas tarp vidaus degimo variklių ir visiškai elektrinių automobilių. Oficialūs WLTP duomenys žada itin mažas degalų sąnaudas ir minimalią CO₂ emisiją. Tačiau naujausi didelio masto Europos tyrimai rodo, kad realūs rezultatai skiriasi daug labiau nei manyta anksčiau. Vairuotojams, svarstantiems apie įkraunamą hibridą Lietuvoje ar kitur ES, šis atotrūkis tarp teorijos ir praktikos tampa vis aktualesnis.
Oficialūs degalų sąnaudų duomenys nepakankamai įvertina realų naudojimą
Išsami Fraunhoferio sistemų ir inovacijų tyrimų instituto (ISI) kartu su keliomis Vokietijos tyrimų organizacijomis atlikta analizė ištyrė maždaug 981 000 įkraunamų hibridinių automobilių visoje Europoje degalų duomenis. Išvados rodo, kad įkraunami hibridai (PHEV) vidutiniškai sunaudoja iki keturių kartų daugiau degalų nei rodo oficialūs gamintojų duomenys.
Pagrindinės Europos masto tyrimo išvados
- Vidutinės realios degalų sąnaudos gerokai viršija WLTP vertes
- Dideli visureigiai važiuoja prasčiau nei kompaktiški įkraunami hibridai
- Daugelis vairuotojų retai reguliariai įkrauna savo transporto priemones
Nors teoriškai įkraunami hibridai gali nuvažiuoti nuo 30 iki 120 kilometrų vien tik elektra, faktinė važiavimo elektra dalis labai priklauso nuo naudotojo elgesio. Dažnai neįkraunant, transporto priemonė dažniausiai veikia kaip įprastas benzininis arba dyzelinis automobilis, nešdama papildomą akumuliatoriaus svorį, kuris dar labiau padidina degalų sąnaudas.
Didžiausias skirtumas tarp brošiūros ir realybės matomas dideliuose visureigiuose
Tyrimas apėmė platų modelių spektrą – nuo kompaktiškų transporto priemonių, tokių kaip „Kia Niro Plug-in Hybrid“ ir „Ford Kuga PHEV“, iki didesnių prabangių visureigių, tokių kaip „Porsche Cayenne Turbo S E-Hybrid“. Remiantis duomenimis, didesnių visureigių savininkai važiuoja elektra daug rečiau nei tikėtasi. Kai kuriais atvejais šios transporto priemonės sunaudojo iki trijų kartų daugiau degalų nei oficialiai deklaruota.
Priešingai, mažesnių įkraunamų hibridų vairuotojai pasiekė geresnių rezultatų. Kompaktiški įkraunami hibridai galėjo įveikti iki 43 procentų savo kilometrų vien tik elektriniu režimu, o tai žymiai sumažino jų realias degalų sąnaudas, palyginti su didesniais modeliais.
Didesnės realios išmetamųjų teršalų emisijos nei oficialios CO₂ emisijos
Neatitikimas turi įtakos ne tik degalų sąnaudoms. Aplinkosaugos organizacija „Transport & Environment“ anksčiau išanalizavo Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenis, gautus iš šimtų tūkstančių transporto priemonių, ir padarė išvadą, kad vidutinės realios įkraunamų hibridų CO₂ emisijos yra maždaug keturis kartus didesnės nei rodo oficialūs WLTP skaičiai.
Ši išvada atitinka ankstesnius Europos Audito Rūmų ir Europos Komisijos vertinimus, kurie abu pripažino, kad įkraunamų hibridų emisijos praktiškai yra gerokai didesnės nei rodo laboratorinių bandymų rezultatai.
ES bandymų taisyklės keisis nuo 2027 m.
Europos Komisija planuoja koreguoti sertifikavimo metodiką nuo 2027 m. Būsimi skaičiavimai geriau atspindės mažesnę nei tikėtasi elektrinių automobilių dalį kasdieniame naudojime. Šis pokytis gali gerokai pakeisti oficialius CO₂ įvertinimus ir dėl to transporto priemonių apmokestinimą keliose ES šalyse.
Nors mokesčių sistemos Europoje skiriasi, daugelis šalių registracijos ar aplinkosaugos mokesčius sieja su oficialiomis CO₂ vertėmis. Jei nauji skaičiavimo metodai padidins sertifikuotą išmetamųjų teršalų kiekį, įkraunami hibridai gali tapti mažiau finansiškai patrauklūs, palyginti su visiškai elektra varomomis arba efektyviomis įprastomis transporto priemonėmis.
Ką tai reiškia pirkėjams Lietuvoje
Lietuvoje transporto priemonių registracijos mokesčiams ir eksploatavimo išlaidoms įtakos turi išmetamųjų teršalų kiekis ir variklio specifikacijos. Nors šalis netaiko tokio paties mokesčių modelio kaip Nyderlandai, ES lygmens bandymų standartų pokyčiai gali turėti įtakos importo kainoms, lizingo pasiūlymams ir ilgalaikei perpardavimo vertei.
Pagrindinė problema yra elgsena: įkraunami hibridai gali užtikrinti mažas degalų sąnaudas tik tuo atveju, jei vairuotojai dažnai įkrauna ir trumpus atstumus važiuoja elektra. Be šios drausmės realios degalų sąnaudos ir išmetamųjų teršalų kiekis priartėja prie įprastų benzininių transporto priemonių. Prieš renkantis įkraunamą hibridą, gali būti verta apsvarstyti, ar kasdieniai vairavimo įpročiai tikrai leidžia pasinaudoti jo elektriniu atstumu. Ar jūsų rutina realiai palaiko reguliarų įkrovimą ir trumpų atstumų važiavimą elektra?
