„Toyota“ nėra deklaruojama elektromobilių gerbėja. Japonijos gamintojas įžvelgia didelį vandenilio potencialą, todėl gana daug investuoja į šią varomąją sistemą. Taip pat ir kartu su vidaus degimo varikliais.
„Toyota“ gana skeptiškai vertina elektromobilumą. Japonijos gamintojas neturi plataus elektromobilių asortimento, kaip Senajame žemyne veikiantys jo konkurentai. Jos teigimu, nulinę taršą galima pasiekti kitais būdais – todėl „Toyota“ daug investuoja į hibridines pavaras. Tačiau tai dar ne viskas – Japonijos gamintojas dirba ir su kitais varomosios jėgos šaltiniais. Didelę reikšmę jis teikia vandeniliui.
„Toyota GR Corolla H2“ automobilis su vandenilio degimo varikliu
Nuo 2014 m. ši markė siūlo degalų elementais varomą „Mirai“ modelį. Čia vandenilis yra degalai, iš kurių gaminama elektra, kuri maitina elektros variklį, tiesiogiai išjudinantį automobilį. Po kelerių metų Japonijos gamintojas pradėjo vidaus degimo variklių, galinčių veikti tiesiogiai naudojant vandenilį, kaip ir benziną ar suskystintas dujas, kūrimo programą.
Šios veiklos rezultatas – „Toyota GR Corolla“, kurioje nuo 2021 m. bandomi įvairūs šios pavaros sprendimai. Automobilis bandomas tokiomis sąlygomis, kurios nėra neįprastos, kaip Japonijos „Super Taikyu“ ilgų nuotolių lenktynių serijoje. Kaip paaiškinta, automobilių sporte dalys greitai dėvisi. Tokiu būdu galima daug greičiau nustatyti galimų problemų šaltinius įdiegtuose sprendimuose.
Iš pradžių automobilis buvo varomas dujiniu vandeniliu. 2023 m. jis buvo atnaujintas ir įdiegta skystojo vandenilio technologija. Dėl to degalų papildymo procesas tapo greitesnis, o bakuose telpa dar daugiau degalų.
Kaip GR „Corolla H2“ veikia vandenilio pavara?
Anksčiau važiuojant susidaręs išgaravęs vandenilis buvo išmetamas į atmosferą. Dėl to buvo patiriami didesni energijos nuostoliai. Dabar jis specialiai apdorojamas. Pirmajame etape išgarintas vandenilis tiekiamas į kompresorių (specialiai tam skirtą), kuris dujų slėgį padidina nuo dviejų iki keturių kartų. Tai leidžia išgarintą vandenilį paversti vandenilio degalais, kuriais varomas variklis.
Šalutinis suspaudimo poveikis yra tas, kad vėl susidaro išgarintas vandenilis. Tačiau šį kartą jis patenka į nedidelį kuro elementų modulį ir bus naudojamas elektrai gaminti. Taip gautas vandenilis, be kita ko, gali maitinti skystojo vandenilio siurblio variklį. Visas išgarinto vandenilio perteklius, kuris nenaudojamas elektros energijai gaminti, patenka į specialų katalizatorių. Ten jie paverčiami į vandens garus ir išleidžiami į sistemą per išmetimo vamzdį.
Praėjusiame Japonijos lenktynių serijos sezone taip pat buvo įdiegta nauja vandenilio bako forma – jis yra ovalus, o ne cilindro formos, kaip anksčiau. Dėl to jis yra talpesnis, nors užima tiek pat vietos, kiek ir anksčiau. Talpa padidėjo nuo 150 litrų iki 220 litrų. Pakeisti bako formą tapo įmanoma būtent dėl perėjimo prie skystos vandenilio būsenos.
„Toyota“ turi daugiau vandenilinių automobilių. Vienas su V6 varikliu
„Toyota“ daro kur kas daugiau, kai kalbama apie vandenilio technologijų plėtrą. 2024 m. gegužę su „Mazda“ ir „Subaru“ buvo sudarytas susitarimas, pagal kurį gamintojai kurs naujus, ekologiškesnius naujos kartos vidaus degimo variklius. Japonai planuoja, kad šie agregatai bus varomi ne tik benzinu – ruošiami ir vandeniliu varomi variantai. Kita vertus, „Toyota“ kartu su BMW 2024 m. rugsėjį pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama sukurti naujos kartos kuro elementų sistemą ir plėtoti vandenilio infrastruktūrą.
„Toyota GR Corolla H2“ nėra vienintelis automobilis, kuriame gamintojas bando vandenilio vidaus degimo variklio galimybes. 2022 m. buvo pristatytas „Corolla Cross H2 Concept“ – automobilis, kuriame naudojamas 1,6 trijų cilindrų variklis ir „Mirai“ vandenilio bakai. Tuo tarpu 2024 m. sausį gamintojas paskelbė, kad jo australų inžinieriai sukūrė „Toyota Hydrogen Hiace“ – vandeniliu varomo pristatymo furgono prototipą. Automobilis varomas V6 agregatu, paimtu iš „Land Cruiser 300“.
