Atskirų transporto priemonės padangų nusidėvėjimo greitis ne visada yra vienodas. Tai gali būti visiškai natūralu, tačiau dažnai tai yra ir gedimo požymis. Todėl naudinga žinoti, kodėl padangos dėvisi netolygiai.
Progresyvus padangų dilimo procesas yra neatsiejamas nuo jų naudojimo. Juk padanga, norėdama užtikrinti gerą sukibimą su keliu, turi stipriai į jį įsirėžti. Tai retas atvejis, kad nusidėvėjimo norma padangų ant abiejų ašių yra tas pats: kad net iš nusidėvėjimo normos, automobilių gamintojai dažnai rekomenduoja savininko vadovas, kad padangos būtų sukeičiamos tarp ašių. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei priekinės ir galinės ašies padangos yra vienodo dydžio.
Kodėl padangos dėvisi netolygiai?
Pagrindinis veiksnys, lemiantis netolygų padangų nusidėvėjimą, yra ratus veikiančios jėgos. Neretai priekinėms padangoms tenka variklio svoris, nes joms tenka didžioji dalis stabdymo jėgos ir galios perdavimo. Jei automobilis varomas galiniais arba keturiais ratais – priekinių ir galinių padangų nusidėvėjimo greitis bus tolygesnis. Žinoma, tai daroma darant prielaidą, kad vairuotojas nenaudoja automobilio agresyviai – akivaizdu, kad dažnas ratų sukimasis turės įtakos padangų nusidėvėjimui. Galinguose automobiliuose, net jei vairuotojas nespaudžia gazo, varomosios ašies padangos gali dėvėti greičiau nei kitos poros – tai ypač pastebima elektromobiliuose, kai vienai jų ašiai tenka kovoti su dideliu sukimo momentu.
Jei visas padangos protektoriaus paviršius dėvisi tolygiai, galima daryti prielaidą, kad taip nutiko dėl naudojimo sąlygų ir vairavimo stiliaus. Jei, pavyzdžiui, nusidėvėjęs tik centrinis arba šoninis ašies protektorius, arba jei kairė ašies padanga nusidėvėjusi daug labiau nei dešinė, verta susitarti dėl techninės apžiūros.
Prieš tai turėtume pradėti nuo slėgio padangose patikrinimo ir atsakyti į klausimą, ar turime įprotį jį tikrinti. Per didelis slėgis lemia pernelyg didelį protektoriaus vidurio nusidėvėjimą. Dėl per mažo slėgio labiau dėvisi protektoriaus kraštai.
Netinkama pakabos geometrija taip pat lemia netolygų padangų nusidėvėjimą. Dėl neteisingo suvedimo padangos labiau dėvisi vidiniuose arba išoriniuose kraštuose. Panašų poveikį gali sukelti ir neteisingai suderintas ratų kampas.
Be to, žaidimas pakabos ir vairo sistemoje, taip pat neteisingai subalansuoti ratai gali sukelti nevienodą dėvėjimąsi arba vadinamąjį „chunkingą“. Automobilių be ABS (arba su sugedusia ABS) naudotojai turėtų nepamiršti, kad net vienkartinis stabdymas užblokuotais ratais gali sukelti protektoriaus nusidėvėjimą, dėl kurio važiuojant atsiranda vibracija. Tokį pat poveikį gali turėti ir bandymai pasukti su rankiniu stabdžiu.
Jei mūsų automobilio priekinė ir galinė ašis turi skirtingus padangų modelius, verta turėti omenyje, kad jų dėvėjimosi greitis gali skirtis. Kiekvienas gamintojas naudoja skirtingus mišinius, o nusidėvėjimo greitis priklauso net nuo padangos modelio – paprastai kuo sportiškesnė padanga, tuo ji tarnauja trumpiau.
