Jei Lietuvos valdžia būtų atsižvelgusi į pernai teiktus ekonomistų siūlymus mažinti dyzelino akcizą iki Lenkijos lygio, šiandien dyzelinas degalinėse kainuotų 14 centų pigiau – o pilnas 50 litrų bakas atsieitų 7 eurais mažiau. Tai ne spekuliacija, o Vilniaus universiteto docento Algirdo Bartkaus skaičiavimai, kuriuos jis pateikė dar prieš dabartinę degalų krizę. Dabar, kai dyzelino kaina artėja prie 2 EUR/l ribos, ekspertai vienareikšmiškai ragina veikti – ir ne vien laikinai.
Mokesčiai sudaro beveik pusę degalų kainos
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos įmonių asociacijos (LIEPA) duomenimis, galutinę dyzelino kainą lemia du pagrindiniai komponentai: naftos produktų kaina ir mokesčiai. Kai dyzelinas pasiekia 2 EUR/l ribą, akcizo ir PVM dalis sudaro beveik 1 eurą – lygiai tiek pat, kiek pats naftos produktas.
Tai reiškia, kad net ir drastiškai pakilus naftos kainoms dėl geopolitinių priežasčių, valstybė turi sverto instrumento – mokesčių koregavimo. Lietuvos Vyriausybė negali kontroliuoti Ormūzo sąsiaurio blokados ar naftos biržų kainų, tačiau gali peržiūrėti vidaus apmokestinimą.
Ekonomistas Marius Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad iki šiol vykdytas trejų metų akcizų didinimo planas buvo „beveik nepastebimas” tik dėl vienos priežasties – rekordiškai pigios naftos pasaulinėse rinkose, kuri maskavo didėjančią mokestinę naštą. Dabar, žaliavai pabrangus, šie mokesčiai tapo skausmingi.
14 centų skirtumas: kas būtų buvę, jei būtų priimtas pernykštis siūlymas
VU docentas A. Bartkus primena, kad dar 2025 m., diskutuojant dėl mokesčių paketo, ekonomistai siūlė ne didinti, o priešingai – mažinti dyzelino akcizą iki Lenkijos lygio, nustatant 0,44 EUR/l tarifą. Lietuvoje šiuo metu taikomas aukštesnis akcizo tarifas.
Jo skaičiavimais, jei šiandien dyzelinas kainuoja apie 2,10 EUR/l, pritaikius siūlytą akcizo lygį kaina siektų 1,963 EUR/l – skirtumas 0,14 EUR/l. Per metus vairuotojui, suvartojančiam 1 200 litrų dyzelino, tai reikštų apie 168 eurų sutaupymą.
Tačiau A. Bartkus pabrėžia svarbų niuansą: akcizą mažinti efektyviausia ne krizės pike, o kai naftos kainos bent kiek stabilizuojasi. Priešingu atveju, naftos brangimas gali „nustelbti” akcizo mažinimo poveikį, vartotojai pokyčio nepajus, o degalų pardavėjai vėl sulauks nepagrįstų kaltinimų mokesčių pasisavinimu.
Ką jau daro kitos ES šalys
Lietuvos kaimynės ir kitos ES valstybės jau reaguoja. Italija ir Švedija laikinai sumažino degalų akcizą. Estija – Lietuvos kaimynė, su kuria dažnai lyginamasi – oficialiai atšaukė nuo gegužės planuotą akcizų didinimą. Latvija svarsto galimybę balandį sumažinti akcizą 0,071 EUR/l.
LIEPA prezidentė Kristina Čeredničenkaitė pažymi, kad iš visų šiuo metu svarstomų priemonių – valstybės kuro rezervo panaudojimo, PVM pajamų perskirstymo – akcizo tarifo mažinimas yra racionaliausias, nes jo poveikis vartotojams būtų juntamas iš karto, kitą dieną degalinėje.
Finansų ministerija taip pat svarsto viršplaninių PVM pajamų panaudojimą kainų amortizavimui. Tai logiška: augant degalų kainoms valstybė automatiškai surenka daugiau PVM nei planuota, ir dalį šių „viršpajamų” galima nukreipti kompensacijoms.
Ilgalaikis sprendimas: dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas
Ekspertai pabrėžia, kad laikinas akcizo mažinimas – tai „gaisro gesinimas”, bet ne sistemos sukūrimas. Todėl siūlomas ilgalaikis įrankis – degalams taikomų akcizų dalinio grąžinimo mechanizmas, kuris leistų Vyriausybei lanksčiai nustatyti grąžinamą mokesčių dalį tiksliniams sektoriams ar pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
Tokia sistema veikia keliose ES šalyse ir leidžia valstybei reaguoti operatyviai – nekeičiant įstatymų kiekvieną kartą, kai pasaulinėje rinkoje kyla naftos kaina. LIEPA skaičiavimais, įvedus tokį mechanizmą ir susigrąžinus tranzito srautus (kuriuos Lietuva prarado, kai transporto bendrovės dėl kainų skirtumo perėjo piltis Lenkijoje), biudžetas kasmet galėtų pasipildyti iki 168 mln. eurų.
Ekonomistas M. Dubnikovas patvirtina: šiuo metu Lietuva tiesiogiai remia kaimyninės šalies ekonomiką – vežėjai pilasi degalus Lenkijoje, kur akcizas mažesnis, ir pinigai nuteka iš Lietuvos biudžeto. „Degalų turizmas” stiprėja kiekvieną mėnesį, o pasienio degalinės Lietuvoje fiksuoja mažėjančius srautus.
Ką visa tai reiškia vairuotojams
Ekspertų pozicija aiški: trumpuoju laikotarpiu – laikinas akcizo sumažinimas (idealiu atveju sinchronizuotas su naftos kainų stabilizavimosi momentu). Ilguoju – dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas, kuris leistų lanksčiai reaguoti ateityje.
Kol sprendimai nepriimti, vairuotojams lieka stebėti degalų kainų dinamiką ir planuoti pildymą iš anksto. Kas reguliariai vyksta į Lenkiją – ten dyzelinas vis dar pigesnis. Iš ES šalių asmeniniam naudojimui be papildomų dokumentų galima įsivežti iki 40 litrų degalų. Daugiau – jau su dokumentais ir potencialiu akcizo mokėjimu Lietuvoje.
Kainų krizė yra laikina – geopolitinė situacija anksčiau ar vėliau stabilizuosis. Tačiau mokestinė sistema, kuri negeba lanksčiai reaguoti į tokias krizes, yra ilgalaikė problema. Ir būtent tai ekspertai siūlo keisti.
