Lietuva susiduria su dideliu finansiniu nuosmukiu dėl vieno prieštaringai vertinamo fiskalinio sprendimo. Ekonomistų teigimu, šalis gali prarasti iki 480 mln. eurų 2026 m., nes tūkstančiai lietuvių vis dažniau kerta sieną, kad papildytų bakus Lenkijoje. Nors Lietuvos biudžetas kenčia, Lenkijos degalinės klesti.
Kodėl lietuviai pila degalus Lenkijoje
Augantis vadinamojo degalų turizmo reiškinys prasidėjo, kai kainų skirtumas tarp dviejų šalių padidėjo iki maždaug 0,10 euro už litrą dyzelino (apie 43 euro centus). Vairuotojams pasienio regionuose šis skirtumas yra per didelis, kad jį būtų galima ignoruoti. Daugelis privačių vairuotojų ir transporto įmonių pradėjo pildyti degalus Lenkijoje, kur kainos yra pastebimai mažesnės.
„Jei paklaustumėte vairuotojų Vilniuje ar Marijampolėje, ar degalai brangūs, jie greičiausiai pasakytų „ne“, bet Lenkijoje jie pigesni“, – pažymi Auto Świat. Dėl kainų skirtumo Lenkijos degalinės tampa nuolatinėmis Lietuvos transporto priemonių stotimis, o degalinės netoli sienos, Lietuvos pusėje, sunkiai išgyvena.
Tikimasi atleidimų iš darbo ir uždarymų
Ekspertai prognozuoja, kad kelios Lietuvos degalinės, ypač tos, kurios yra 30 kilometrų spinduliu nuo Lenkijos sienos, per ateinančius metus gali būti uždarytos. Pradinės prognozės rodo iki 100 darbo vietų praradimą paveiktose vietovėse. Net dideliems degalų mažmenininkams dabartinėmis sąlygomis dirbti nepelninga.
Naujos mokesčių taisyklės gali pabloginti padėtį
Tikimasi, kad padėtis dar labiau pablogės 2026 m., kai Lietuva įves didesnį akcizo mokestį degalams. Naujasis reglamentas padidins mažmenines kainas, padidindamas dyzelino kainų skirtumą su Lenkija iki maždaug 0,14 EUR už litrą (60 euro centų). Autoparkų operatoriams ir logistikos įmonėms toks skirtumas reiškia tūkstančius eurų metinių santaupų – pakankamą paskatą degalais prekiauti tik užsienyje.
Ekonominis poveikis: pastatyta ant kortos 480 mln. eurų
Ekonomistai skaičiuoja, kad vien 2026 m. lietuviai Lenkijos degalinėse išleis beveik 480 mln. eurų. Ši suma yra tiesioginis nuostolis Lietuvos iždui dėl nesumokėtų akcizų ir PVM pajamų ir proporcingas Lenkijos biudžeto pelnas. Analitikai tai vadina „savo pačios sukeltu ekonominiu nutekėjimu“, kurio vyriausybė galėjo išvengti atidžiau planuodama mokesčius.
- Dyzelinas Lenkijoje: apie 1,45 €/l
- Dyzelinas Lietuvoje (apytiksliai 2026 m.): apie 1,59 €/litras
- Skirtumas: ~0,14 €/litras (~60 euro centų)
Vidutiniam vairuotojui tai reiškia apie 30–40 € sutaupymą už kiekvieną pilną baką. Transporto įmonėms tai visiškai kitoks mastas – tūkstančiai litrų per mėnesį, o tai reiškia dešimtis tūkstančių eurų sutaupomą per metus.
Ekspertai tai vadina „mokesčių turizmu“
Ekonomikos analitikai šį reiškinį apibūdina kaip „mokesčių turizmo“ formą, kai piliečiai dėl mažesnių mokesčių renkasi apsipirkti ar pasipildyti degalų užsienyje. Panašios tendencijos jau pastebėtos Skandinavijos ir Baltijos regionuose, tačiau Lietuvos atvejis išsiskiria dėl savo tarpvalstybinės priklausomybės masto.
„Kai degalai yra 10–15 centų pigesni už litrą tiesiog kitoje sienos pusėje, žmonės natūraliai ten važiuos“, – aiškina transporto ekonomistas Andrius Valaitis. „Tai paprasta rinkos logika – ne nelojalumas.“
Ar vyriausybė galėtų pakeisti sprendimą?
Kol kas nėra jokių ženklų, kad Lietuvos vyriausybė planuoja sumažinti akcizus. Pareigūnai teigia, kad padidinimas yra būtinas siekiant atitikti ES aplinkosaugos tikslus ir sumažinti iškastinio kuro suvartojimą. Tačiau kritikai prieštarauja, kad ši priemonė gali pakenkti vietos verslui reikšmingai nesumažindama išmetamųjų teršalų kiekio.
Trumpai tariant: kol Lietuva griežtina mokesčių politiką, Lenkijos degalinės, esančios kitoje sienos pusėje, yra užimtesnės nei bet kada anksčiau. Vairuotojams tai sutaupymas. Lietuvai – brangi ekonominės pusiausvyros pamoka.
Ar manote, kad didesni degalų mokesčiai yra verti rizikos? Pasidalinkite savo nuomone žemiau.
