Diskusija apie dyzelino akcizą paprastai sukasi apie vieną skaičių – kiek biudžetui kainuotų jo sumažinimas 5, 10 ar 15 centų. Tačiau šis skaičius pasako tik pusę istorijos. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docento Evaldo Stankevičiaus atlikta analizė atskleidžia kitą, kur kas rečiau minimą pusę: kiek valstybė jau praranda dėl to, kad didesnė dyzelino kaina tiesiog nustumia pirkimus už Lietuvos ribų.
Kuro vartojimas ir jo pirkimo vieta – ne tas pats
Skirtumą tarp šių dviejų dalykų rodo ir mokslo darbai. 2025 m. Prancūzijos individualių kuro pirkimų duomenimis paremtas tyrimas trumpalaikį degalų paklausos kainos elastingumą įvertino vos –0,31 – tai reiškia, kad realus kuro vartojimas į kainų pokyčius reaguoja gana silpnai. Tačiau 2026 m. paskelbtas 24 ES valstybes apimantis tyrimas registruotų dyzelino pardavimų elastingumą įvertino jau –1,40. Skirtumas tarp šių dviejų skaičių ir yra atsakymas: žmonės nebūtinai pradeda važiuoti mažiau, kai kuras brangsta – jie tiesiog perka jį kitur.
Lietuvai tai aktualu dėl vienos konkrečios priežasties – tranzito per Lenkiją masto. Vežėjas gali nuvažiuoti lygiai tiek pat kilometrų ir sudeginti lygiai tiek pat kuro, tačiau baką pripildyti jau kitoje valstybėje. Kelionė nesikeičia. Mokestinės pajamos – pasikeičia.
Skaičiai, kurie jau kalba patys už save
Standartinis gazolių akcizo tarifas Lietuvoje šiandien siekia 553,60 euro už 1 000 litrų. Rugsėjo 14 d. Europos Komisijos duomenimis, vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje buvo 2,1843 euro, Lenkijoje – 2,0051 euro už litrą. Skirtumas – beveik 18 centų. Lengvojo automobilio vairuotojui tai nedaug. Tarptautiniam vežėjui, perkančiam iš karto šimtus litrų ir reguliariai kertančiam Lenkiją, tai jau ekonomiškai reikšminga paskata.
Ir statistika tai patvirtina. Per du lyginamus 12 mėnesių laikotarpius Lietuvoje parduoto dyzelino kiekis sumažėjo nuo maždaug 1,87 mlrd. iki 1,67 mlrd. litrų – tai 10,8 proc. kritimas. Finansų ministerija pati pripažino, kad 2025 m. akcizų pajamų planas nebuvo visiškai pasiektas būtent dėl mažesnių nei prognozuota dyzelino pardavimų.
Ar 20 mln. eurų yra visa tiesa?
Premjeras Gintautas Paluckas nurodė, kad sumažinus akcizą 10 centų, biudžetui tai kainuotų apie 20 mln. eurų per mėnesį. Skaičius atrodo tikslus, bet skaičiavimo prielaidos viešai nepaskelbtos. Remiantis paskutinių 12 mėnesių faktiniais pardavimais (vidutiniškai apie 139 mln. litrų per mėnesį), paprastas statinis skaičiavimas duotų maždaug 16,85 mln. eurų. Skirtumas nėra didelis kritikos objektas – jis tiesiog parodo, kodėl svarbu matyti ne tik galutinį skaičių, bet ir prielaidas už jo.
Svarbu ir kita kryptis: sumažinus akcizą 10 centų (dabar jis sudaro 55,36 cento už litrą), kad vien akcizo pajamos nesumažėtų, parduodamas kiekis turėtų išaugti apie 22 proc. Toks šuolis mažai tikėtinas. Bet tarp dviejų kraštutinumų – „akcizas save visiškai finansuoja” ir „mažinimas nieko nepakeičia” – yra reali erdvė, kurios dydžio kol kas niekas nepaskaičiavo. Beje, Lietuva tam jau turi duomenų šaltinį: balandį akcizas dviem mėnesiams buvo sumažintas 5 centais, o šio laikotarpio pardavimų dinamika galėtų atsakyti į klausimą tiksliau nei bet kokia teorija.
2027-ieji gali padidinti spragą dar labiau
Klausimas nėra tik dabartinis. 2027 m. dyzelinui taikoma CO₂ dedamoji pagal galiojančią trajektoriją didės nuo 53,60 iki 131 euro už 1 000 litrų – tai reiškia papildomus maždaug 9,4 cento litre, jei visas pokytis persiduotų vartotojui. Jei dabartinis 18 centų skirtumas su Lenkija išliktų, prie jo pridėjus šį pokytį, statinis skirtumas priartėtų prie 27 centų litre. 1 000 litrų papildymas Lenkijoje tuomet kainuotų maždaug 273 eurais mažiau – tarptautiniam vežėjui tai jau ne atsitiktinis pasirinkimas, o sisteminė paskata.
Redakcijos nuomonė
Kitos šalys šį klausimą sprendžia atsargiau. Latvija 2026 m. laikinai sumažino dyzelino akcizą, Lenkija pasirinko platesnį paketą su kainų lubomis, Italija – trumpalaikę intervenciją. Visų šių priemonių logika ta pati: reaguoti į kainų šoką laikinai, neatsisakant kainos signalo ilgam. Panašiai rekomenduoja ir EBPO. Lietuvos atveju problema ne pats CO₂ apmokestinimas – klimato tikslas išlieka pagrįstas – o tai, kad prieš didinant naštą 2027 m. viešai nėra parodyta, kiek jau šiandien prarandama dėl kainų skirtumo su Lenkija. Kol skaičiuojama tik viena lygties pusė, sprendimai priimami aklai.
