Balandžio 8-osios naktį įvyko lūžis, kurio Lietuvos degalų rinka laukė daugiau nei mėnesį: Donaldas Trumpas paskelbė dviejų savaičių paliaubas su Iranu, Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba jas oficialiai patvirtino, o Teheranas sutiko atidaryti Hormūzo sąsiaurį. „Brent” naftos kaina iš karto krito 13,75 proc. — iki maždaug 94,68 USD už barelį. Dar vakar ji siekė apie 110 USD. Tai didžiausias vienos nakties naftos kainų kritimas per visą krizę. Dyzelino litras Lietuvos degalinėse balandžio 7 d. vidutiniškai kainavo 2,18 €/l. Kelių savaičių perspektyvoje šis skaičius turėtų kristi.
Kas nutiko: paliaubos, Hormūzas ir naftos rinkų reakcija
Pakistano tarpininkavimas lėmė susitarimą, kurio kontūrai pradėjo ryškėti balandžio 7 d. vakare. Trumpas savo platformoje „Truth Social” paskelbė apie dviejų savaičių paliaubas — sąlyga: Iranas turi leisti „visišką, neatidėliotiną ir saugią” laivybą Hormūzo sąsiauriu. Iranas sutiko. Per kelias minutes naftos ateities sandorių kainos nukrito daugiau nei 15 proc.
Svarbu suprasti, kas čia iš esmės pasikeitė. Nuo vasario pabaigos, kai JAV ir Izraelis pradėjo karinius veiksmus, Iranas blokavo laivybą Hormūzo sąsiauryje — maršrutu, kuriuo kasdien gabenama apie penktadalis pasaulinės naftos. Šio blokavimo pabaiga reiškia, kad tiekimo sutrikimo rizika sumažėja drastiškai — bent jau dvejiems savaitėms. Naftos rinkos į tai reagavo nedelsiant.
Tačiau analitikai perspėja: tai paliaubos, ne taika. Dvi savaitės skirtos deryboms. Jei per tą laiką susitarimo nebus — situacija gali grįžti į pradžios tašką. „Brent” šiandien siekia ~95 USD. Prieš konflikto pradžią ji buvo apie 67–70 USD. Net geriausiu scenarijumi degalai Lietuvoje šią savaitę gali pradėti pigti — bet ne į prieškarinį lygį.
Ką tuo pačiu metu daro Lietuva: trys projektai, visi lygiagrečiai
Paliaubų fone Lietuvoje vyksta intensyvus teisėkūros sprintas. Balandžio 7 d. Seimas skubos tvarka ėmėsi svarstyti net kelis susijusius projektus vienu metu.
Projektas 1: Vyriausybės akcizų mažinimas. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pateikė pataisas, kuriomis dyzelino akcizo pastovioji dalis būtų mažinama nuo 500 iki 450 eurų už 1 000 litrų — iki 2026 m. birželio 15 d. Kartu su kintamosiomis dalimis bendras akcizas sudarytų 503,60 €/1000 l. Skaičiuojama, kad galutinė kaina vartotojui galėtų sumažėti maždaug 6 centais su PVM. Žemės ūkio dyzelinui mažinimas dar reikšmingesnis — nuo 60 iki 10 eurų už 1 000 litrų. Po pateikimo balsavo 95 „už”, 11 susilaikė. Balandžio 9 d. planuojamas tolimesnis svarstymas Biudžeto ir finansų komitete.
Projektas 2: Prezidento kainų lubų mechanizmas. Prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui naują Didžiausių galimų degalų kainų nustatymo mechanizmo įstatymą — pagrįstą Belgijos modeliu, kuris ten veikia nuo 1973 m. Pagal jį energetikos ministras kasdien skelbtų maksimalias leistinas benzino ir dyzelino kainas, apskaičiuotas pagal formulę: naftos kainų dedamoji + vidutinė marža + akcizai + PVM. Mechanizmas būtų aktyvuojamas Vyriausybės nutarimu tik esant reikalui — kai kainų kilimas nepagrįstai viršija tai, ką lemia naftos rinka. Baudos pažeidėjams — iki 50 000 eurų arba leidimo sustabdymas.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas mechanizmą vertina atsargiai: Belgijoje, kur lubos veikia, kainos šiuo metu faktiškai aukštesnės nei Lietuvoje. Be to, jei lubos nustatomos per žemai, kyla rizika, kad „Orlen” bus suinteresuota eksportuoti produkciją, bet ne tiekti vietinei rinkai. Finansų ministras Vaitiekūnas anksčiau kainų lubas apibūdino kaip „labai blogą sprendimą” — tačiau Prezidentūra pabrėžia: siūlomas ne fiksuotų kainų modelis, o lankstus mechanizmas, kuris veikia tik tada, kai rinka neperskaičiuoja kainų žemyn po mokesčių sumažinimo.
Projektas 3: Parlamentarų CO₂ dedamosios mažinimas. Be Vyriausybės projektų, Seime taip pat svarstomas parlamentarų siūlymas laikinai sumažinti CO₂ dedamąją degalų akcize.
Nauja kainų skaidrumo sistema: LEA skelbs kasdien
Energetikos ministras pasirašė įsakymą, pagal kurį Lietuvos energetikos agentūra nuo balandžio 8 d. kiekvieną darbo dieną renka ir skelbia kainas iš visų degalinių tinklų. Svetainėje ena.lt bus matomos konkrečių įmonių kainos, dienos vidurkiai, minimalios ir maksimalios kainos — su galimybe filtruoti pagal savivaldybę.
Šis skaidrumas ypač svarbus dėl kovo mėnesio paradokso: „Brent” nafta per mėnesį pabrango tiek, kad teoriškai turėjo lemti ~0,21 €/l degalų kainų kilimą, bet dyzelino didmeninė kaina šoktelėjo 0,42 €/l — dvigubai daugiau. Dyzelino gamintojo kainos dalis galutinėje kainoje per kovo mėnesį išaugo 81 proc., benzino — 30 proc. Seime jau keliamas klausimas, ar degalų tiekėjai nepasinaudojo krizės pretekstu nepagrįstam kainų augimui.
Planuojamas ir papildomas reguliavimas: degalų tiekėjai galės didinti kainas tik kartą per parą — modelis, panašus į Vokietijoje nuo balandžio 1 d. galiojančią „12 val. taisyklę”. Projektas paskelbtas viešai konsultacijai.
Kaimynų modeliai: Lenkija veikia, Prancūzija įspėja
Lenkija nuo kovo 31 d. turi veikiančias kainų lubas: benzinas 95 — 6,21 zł/l (~1,44 €/l), dyzelinas — 7,87 zł/l (~1,83 €/l). Naujausias „Pollster” tyrimas rodo, kad 80 proc. lenkų palaiko maksimalių kainų išlaikymą iki metų pabaigos. Pirmą dieną užfiksuoti 10 pažeidimų — bauda iki milijono zlotų.
Prancūzija pateikia kitokį scenarijų. Ten naftos giganto „TotalEnergies” savarankiškai nustatytos žemesnės kainos sukėlė netyčinį efektą: balandžio pradžioje kas penkta degalinė buvo arba tuščia, arba uždaryta — ne dėl atsargų trūkumo, o dėl logistikos grandinės apkrovos, kai visi vairuotojai plūdo į pigesnes degalines tuo pačiu metu.
Lietuvos finansų ministro argumentas prieš lubas iš dalies remiasi šiuo scenarijumi — ir jis nėra beprasmis. Bet Prezidentūra pabrėžia: siūlomas modelis yra formulė, ne fiksuota kaina. Ji seka naftos rinką. Tai skirtumas.
Ką visa tai reiškia šią savaitę
Paliaubos — greičiausias vartotojui pajuntamas veiksnys. „Brent” jau ties ~95 USD. Didmeninės kainos pradės koreguotis per kelias dienas, mažmeninės degalinėse — per savaitę ar dvi. Istoriškai krintančios kainos degalinėse atsiranda lėčiau nei kylančios — tai žinoma kaip „raketos ir plunksnos” efektas, kurį finansų ministras Vaitiekūnas pats minėjo viešai.
Akcizo mažinimas 6 ct — jei Seimas patvirtins balandžio 9 d. — pridės dar vieną sumažinimo sluoksnį. LEA nauja kasdienė stebėsena leis matyti, ar degalinės koreguoja kainas žemyn taip pat greitai, kaip jas kėlė. O Prezidento siūlomas lubų mechanizmas — jei bus priimtas — suteiks Vyriausybei įrankį įsikišti, jei koreguotis bus per lėtai.
Trys procesai vyksta lygiagrečiai, ir pirmą kartą nuo kovo pabaigos — su palankiu geopolitiniu vėju iš Teherano.
