Vienas litras benzino Jungtinėje Karalystėje šiandien kainuoja apie 157 pencų. Iš jų beveik 84p — mokesčiai. Tai daugiau nei pusė kainos, kuri keliauja tiesiai į valstybės iždą: 52,95p kuro akcizas ir 26p PVM. Ir tai dar iki rugsėjo — nuo 2026 m. rugsėjo 1 d. JK pradedamas laipsniškas kuro akcizo didinimas, kuris bus pirmasis per 16 metų. Lyginant su Lietuva, skaičiai atrodo visiškai kitaip.
Kas vyksta JK: 16 metų užšaldymo pabaiga
Nuo 2011 metų JK kuro akcizas buvo užšaldytas. 2022 m., kai kuro kainos šoktelėjo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, tuometinė konservatorių vyriausybė laikinai sumažino akcizą 5 pencais — iki 52,95p/l. Šis „laikinas” sumažinimas buvo pratęsiamas kaskart, kai ateidavo laikas jį panaikinti.
Dabar laikai pasikeičia: nuo rugsėjo 1 d. 2026 m. akcizas pradedamas didinti laipsniškai trimis etapais — rugsėjį, gruodį ir 2027 m. kovo mėn. Iki 2027 m. kovo kuro akcizas grįš į 57,95p/l lygį. Nuo 2027–28 finansinių metų akcizas kasmet kils pagal infliacijos rodiklį RPI.
55 litrų bako savininkas papildomai mokės apie 2,75 svaro už kiekvieną tankavimą, kai pakeitimai bus visiškai įdiegti. Per metus, pildant baką kartą per savaitę, tai papildomi 143 svarai. Skaičiai nedideli vieno prisipylimo mastu — bet prasmingos sumos per metus.
Kaip susidaro 84p mokesčiai už litrą
JK kuro mokesčių sistema veikia dvigubu principu, kurį RAC vadina „mokesčiu ant mokesčio”:
- Kuro akcizas: 52,95p už kiekvieną litrą (dar iki rugsėjo padidinimo)
- PVM 20%: skaičiuojamas nuo galutinės kainos, įskaitant akcizą — tai prideda dar apie 26p
- Iš viso mokesčių: apie 84p iš 157p litro kainos — 53,5 proc. viso kuro litro kainos
RAC pažymi, kad kartu su automobilių registracijos mokesčiu ir kitais su automobiliu susijusiais mokesčiais, JK vairuotojai valstybei per metus sumoka daugiau nei 40 mlrd. svarų. Tai viena aukščiausių kuro mokesčių naštų Europoje.
Lietuva: kaip atrodo palyginimas
Lietuvoje kuro mokesčių struktūra kitokia. Akcizas dyzelinui 2026 m. yra apie 0,347 euro/l, benzinui — apie 0,434 euro/l. PVM 21 proc. skaičiuojamas nuo galutinės kainos.
Gegužės 7 d. LEA duomenimis, vidutinė benzino kaina Lietuvoje — 1,826 €/l. Iš šios sumos mokesčiai sudaro apie 0,65–0,70 euro — tai apie 36–38 proc. galutinės kainos. JK atitinkamas rodiklis — 53,5 proc. Skirtumas reikšmingas: lietuviškas benzino litro pirkėjas mokesčiais sumoka maždaug trečdaliu mažiau nei britų vairuotojas.
Kontekstas svarbus: JK benzino kainos iki rugsėjo dar žemesnės nei daugelyje ES šalių būtent dėl šio ilgamečio akcizo užšaldymo. Nuo 2010–11 iki 2026–27 metų kuro akcizo užšaldymas JK biudžetui kainavo apie 120 mlrd. svarų. Tai milžiniška politinė subsidija vairuotojams, kuri dabar pamažu baigiasi.
Kodėl tai aktualu Lietuvos vairuotojams
Tiesioginio poveikio Lietuvos degalinėms JK sprendimas neturi — tai dvi skirtingos rinkos. Tačiau kelios priežastys, kodėl tai verta žinoti:
Pirma: daugelis lietuvių važiuoja per JK arba ten dirba. Nuo rugsėjo 1 d. tankuotis JK bus brangiau — verta tai įskaičiuoti planuojant keliones.
Antra: JK kuro mokesčių pokytis dalies europinių kuro rinkos analitikų laikomas signalu, kad ir kitos šalys gali pradėti peržiūrėti savo kuro mokesčių politiką. ES šalims reikia finansuoti gynybą ir žaliąją pertvarkę — kuro mokesčiai yra patogus šaltinis.
Lietuva 2026 m. sausio 1 d. jau padidino akcizus: dyzelinui — apie 0,04 €/l, benzinui — apie 0,05–0,06 €/l. Kryptis ta pati kaip JK, tik tempas ir mastelis — kol kas kitoks.
Redakcijos vertinimu, JK atvejis — įdomus precedentas. 16 metų „laikinas” mokesčio sumažinimas virto struktūrine vairuotojų subsidija, kurios atšaukimas dabar politiškai skausmingas. Lietuva panašią praktiką taiko kitaip — kasmetiniai maži akcizų pakilimai vietoj vienkartinių šuolių. Kuris modelis labiau skaudina vairuotojus — vienas didelis ar daug mažų — matematika atsako vienodai.
