Balandžio 1-ąją Lenkijoje įsigaliojo maksimalios degalų kainos. Po dviejų savaičių šalies fiskalinė tarnyba KAS jau turi skaičius: per 12 dienų patikrinta daugiau nei 4 000 degalinių, aptikta 107 pažeidimų. Tai 2,6 procento visų patikrintų objektų. Geografija — netolygi. Ir tai tik kontrolė, kurią žino degalinės. Yra ir kita — elektroninė, apie kurią operatoriai gali nežinoti.
Kaip veikia Lenkijos kainų lubų sistema
Lenkija nuo kovo 31 d. įvedė aiškias degalų kainų ribas: benzinui „A95″ — 1,44 euro/l, dyzelinui — 1,78 euro/l. Maksimali kaina nustatoma kasdien pagal formulę, kurią paskelbia energetikos ministras. Degalinė, viršijusi šią ribą nors vienu centu, gali sulaukti baudos — iki 1 mln. zlotų, tai yra apie 233 tūkst. eurų.
Sistema veikia dviem lygiais. Pirmas — fiziniai patikrinimai: KAS pareigūnai atvyksta į degalines ir tikrina, ar kainos ant kolonėlių atitinka nustatytą ribą. Antras — elektroninis: tarnyba turi prieigą prie sąskaitų ir čekių duomenų bazių. Degalinės kaina ant kvito — taip pat įrodymas. Ir tai reiškia, kad nesilaikančią degalinę galima identifikuoti be jokio fizinio vizito.
4 074 patikrinimai, 107 pažeidimai — ir du regionai išsiskiria
Balandžio 1–12 d. KAS pareigūnai patikrino 4 074 degalines visoje Lenkijoje. Vidutiniškai — beveik 340 per dieną. Pažeidimų rasta 107-iose. Didžioji dalis pirmosios dienos problemų buvo ne tyčinės: degalinės turėjo senas kainas ant pylonų, nors prie kolonėlių jau galiojo naujosios. KAS vadovas Marcinas Łoboda tai apibūdino kaip informavimo, o ne sukčiavimo problemą.
Bet geografinis žemėlapis — ryškus. Pažeidimų lyderiai — Podlasės ir Mazovijos vaivadijos. Tuo tarpu Kujavijos-Pomeranijos ir Opolės vaivadijose KAS nenustatė nė vieno pažeidimo. Kas lemia tokį skirtumą — ar konkurencijos tankis, ar rinkos struktūra, ar kažkas kita — tarnyba detaliau neaiškino.
Ar to galima tikėtis ir Lietuvoje, jei kada nors būtų įvestas panašus mechanizmas? Klausimas ne toks teorinis, kaip atrodo.
Lietuva: kol kas be lubų, bet diskusija tęsiasi
Lenkijoje sistema jau veikia. Lietuva tuo tarpu svarsto du skirtingus sprendimus: Vyriausybės pasiūlymą mažinti dyzelino akcizą iki birželio 15 d. (galutinė kaina vartotojui mažėtų maždaug 6 centais) ir Prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymą įvesti kasdieninį kainų lubų mechanizmą, pagrįstą Belgijos modeliu.
Premjerė Inga Ruginienė pažymėjo, kad jei Lietuva dabar nustatytų lubas kaip Lenkija, kainos galėtų net padidėti — nes dabartinės Lietuvos degalinių kainos yra žemesnės nei leistų nustatyti lubos pagal Lenkijos formulę. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas laikosi panašios pozicijos: lubos problemos neišspręs, o gali ją gilinti.
Energetikos agentūra nuo balandžio 8 d. kiekvieną darbo dieną renka ir skelbia kainas iš visų Lietuvos degalinių tinklų — su galimybe filtruoti pagal savivaldybę. Tai — skaidrumo priemonė, bet ne kainų kontrolė.
Elektroninė kontrolė: ko degalinės gali nežinoti
Įdomiausia Lenkijos sistemos dalis — ne fiziniai patikrinimai, o elektroninė stebėsena. KAS turi prieigą prie sąskaitų faktūrų ir čekių duomenų, kuriuose matoma kaina už litrą. Tai reiškia, kad pažeidimą galima identifikuoti analizuojant dokumentų srautą — be jokio vizito į degalinę.
Praktikoje tai keičia kontrolės logiką. Degalinė, kuri manė, kad ryte pakėlė kainą ir iki vakaro „niekas nepatikrino”, gali sužinoti kitaip — gavusi administracinį pranešimą po kelių dienų. Dokumentai kalba patys.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojui
Lenkijos patirtis per pirmąsias dvi savaites — dviprasmiška. Pažeidimų skaičius (2,6 proc.) nėra dramatiškas, bet geografiniai skirtumai rodo, kad reguliavimo efektyvumas priklauso nuo vietinės rinkos struktūros. Tose vietose, kur konkurencija mažesnė, pagundos viršyti nustatytą ribą — daugiau.
Lietuvoje kol kas lubų nėra. Skirtumas tarp greitkelių ir miesto degalinių siekia 10–15 centų už litrą — ir jokio teisinio mechanizmo tam riboti nėra. Seimas svarsto, Prezidentūra siūlo, Vyriausybė atsargi. Tuo tarpu Lenkija jau turi duomenis. Ir jie rodo, kad sistema veikia — tik nelygiai.
Redakcijos vertinimu, Lenkijos elektroninės kontrolės modelis — elektroninių čekių stebėsena be fizinių vizitų — yra pats efektyviausias reguliavimo elementas. Lietuva, jei kada nors apsispręs dėl lubų, turėtų jį kopijuoti pirmiausia. Fizinis tikrinimas 340 degalinių per dieną reikalauja žmonių. Duomenų analizė — tik sistemos.
