Beveik 500 degalinių iš 8 000 patikrintų — tiek Lenkijoje buvo rasta pažeidimų, susijusių su maksimalių degalų kainų nesilaikymu. Tai 6 proc. visų patikrintų objektų. Lenkijos degalų kainų kontrolė per pusantro mėnesio nuo sistemos paleidimo tapo didžiausiu tokio pobūdžio patikrinimų veiksmu Europoje. Lietuva stebisi iš šono — ir neketina kopijuoti.
Kas nutiko Lenkijoje ir kodėl dauguma pažeidimų — netyčiniai
Lenkijos fiskalinė tarnyba (KAS) pradėjo tikrinti degalines kovo 31 d., kai įsigaliojo programa „Ceny Paliwa Niżej” — maksimalios degalų kainos, nustatomos kasdien pagal formulę: didmeninė kaina + mokesčiai + 30 grošių marža degalinei. Degalinė, viršijusi šią ribą nors vienu centu, gali sulaukti baudos — iki 1 mln. zlotų, tai yra apie 233 tūkst. eurų.
Tačiau energetikos ministras Miłosz Motyka sušvelnino situacijos rimtumą: valdžia neturi signalų apie tyčinius pažeidimus. Dažniausia priežastis — techninė: degalinės personalas neatnaujino kainų ant pylono, arba per klaidą palikta vakarykštė kaina. Tai reiškia, kad vairuotojas matė aukštesnę kainą nei ta, kuri galiojo kolonėlėje — faktiškai sumokėjo mažiau, nei rodė ženklas.
Atvejai nagrinėjami individualiai. Kol kas, pasak ministro, baudų dar nepaskirta.
Kaip veikia kontrolė — fizinė ir elektroninė
Lenkijos sistema veikia dviem lygiais. Pirmas — fiziniai patikrinimai: KAS pareigūnai atvyksta į degalines ir tikrina, ar kainos ant kolonėlių atitinka nustatytą ribą. Antras — elektroninė stebėsena: KAS turi prieigą prie sąskaitų faktūrų ir čekių duomenų, kuriuose matoma kaina už litrą. Tai reiškia, kad pažeidimą galima identifikuoti analizuojant dokumentų srautą — be jokio vizito į degalinę.
Būtent antrasis lygis yra efektyvesnis — ir pigiau kainuojantis valstybei. 8 000 fizinių patikrinimų reikalauja tūkstančių žmogaus valandų. Elektroninė čekių analizė — tik sistemų pajėgumų.
Lietuva: lubos neplanuojamos, bet kainų kėlimo dažnis ribojamas
Lenkijos modelis Lietuvoje oficialiai atmetamas — tačiau ne dėl neveiksmingumo, o dėl kainų matematikos. Premjerė Inga Ruginienė pabrėžė, kad jei Lietuva dabar nustatytų lubas kaip Lenkija, kainos galėtų net padidėti — nes dabartinės Lietuvos degalinių kainos yra žemesnės nei leistų nustatyti lubos pagal Lenkijos formulę.
Vietoj lubų Lietuva pasirinko kitą reguliavimo įrankį. Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui, kad degalų kainos degalinėse galėtų būti didinamos ne daugiau kaip vieną kartą per parą — 10:00 val. Tai reiškia, kad nuo 10:00 val. iki kitos dienos 10:00 val. kaina galėtų tik mažėti arba likti nepakitusi, bet ne didėti.
Siūlymams dar turi pritarti Seimas. Bet jei pataisos įsigalios — tai būtų pirmasis struktūrinis degalų kainų reguliavimo žingsnis Lietuvoje po krizės pradžios.
Kuo Lenkijos sistema skiriasi nuo Lietuvos skaidrumo modelio
Lietuva nuo balandžio 8 d. skelbia kasdienius LEA duomenis iš visų degalinių tinklų — su galimybe filtruoti pagal savivaldybę ir matyti minimalias bei maksimalias kainas. Tai skaidrumo priemonė: vairuotojas žino, kur pigiau. Bet tai ne kainų kontrolė — už viršijimą niekas nebaudžiamas.
Lenkijoje mechanizmas griežtesnis: žinoma maksimali riba, žinoma sankcija, žinoma stebėsena. Skirtumas tarp Lenkijos ir Lietuvos degalų kainų gegužės viduryje: dyzelinas — apie 0,40–0,45 Eur/l, benzinas — apie 0,30 Eur/l. Tai reiškia, kad 40 litrų dyzelino tankavimas Lenkijoje vis dar santykinai pigesnis — nors skirtumas nuo kovo mėnesio piko jau sumažėjo.
Redakcijos vertinimu, Lenkijos 6 proc. pažeidimų rodiklis yra žemas — bet 500 degalinių yra reali skalė. Ir tai per pusantro mėnesio nuo naujos sistemos paleidimo. Lietuva kol kas renkasi skaidrumą be baudų. Ar tai pakaks vairuotojų pasitikėjimui degalinių kainomis — atsakys artimiausi mėnesiai ir Seimo balsavimas dėl kainų kėlimo apribojimo.
