Atrodė, kad Lenkija degalų kainų klausimą jau išsprendė – kovo pabaigoje įvestos kainų lubos, sumažintas PVM ir akcizas. Bet rugsėjo 18 d. paaiškėjo, kad istorija toli gražu nesibaigė: prezidentas Karolis Nawrockis šią savaitę Seimui teikia naują įstatymo projektą, pavadintą „PKN” – „Paliwo kosztuje normalnie” („Kuras kainuoja normaliai”).
Ką konkrečiai siūlo prezidentas
Projekte – trys elementai: visiškas degalinių atleidimas nuo mažmeninės prekybos mokesčio, įstatyminis naftos koncernų maržų apribojimas bei grąžinama finansų ministrui galimybė lanksčiai mažinti akcizo tarifus degalams. Prezidento patarėjas Karolis Rabenda teigia, kad užšaldžius maržas iki „sąžiningo” lygio – nuo dabartinių 2,30–2,50 zloto iki kelių dešimčių grašių už litrą – kaina degalinėse galėtų kristi iš karto, o visas paketas galėtų sumažinti litro kainą 1,7–2,6 zloto.
Vyriausybė ir prezidentas nesutaria dėl metodo
Tuo pačiu metu Seimas svarsto ir kitą, Vyriausybės teikiamą projektą – mokestį nuo nepagrįsto pelno, gauto pardavus skystą kurą 2026 m. kovo–gruodžio laikotarpiu, kuris biudžetui turėtų atnešti apie 4 mlrd. zlotų. Premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad jo siūlomas „CPN” planas („Ceny Paliw Niżej”) galėtų grįžti, jei prezidentas pasirašys šį pelno mokesčio įstatymą – kaltindamas prezidentą kainų mažinimo blokavimu. Prezidento štabas savo ruožtu teigia, kad premjeras kainas nori mažinti įvesdamas naują mokestį, o ne apribodamas pelną tiesiogiai.
Ar tai jau nutiko anksčiau
Bet ar tai reiškia, kad Lenkija sugrįžta prie nulio? Ne visai – kovo pabaigoje priimtos kainų lubos ir sumažintas PVM formaliai tebegalioja iki birželio 30 d., tik šįkart siūlomas kitoks mechanizmas, veikiantis per maržų apribojimą, o ne tiesioginę kainų viršutinę ribą. Panašų maržų ribojimo modelį, tik ministro potvarkiu, o ne konkrečia formule, jau matėme ir anksčiau – Belgijos pavyzdžiu paremtą mechanizmą pavasarį siūlė ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Kodėl tai aktualu Lietuvai
Redakcijos vertinimu, tai, kad Lenkijoje politinis ginčas dėl degalų kainų tęsiasi pusmetį po pirmojo sprendimo, geriausiai parodo, jog vien kainų lubų ar maržų apribojimo įstatymas savaime neišsprendžia problemos – svarbu ir tai, kaip jis įgyvendinamas praktiškai. Lietuvai, kur panašus prezidento siūlytas mechanizmas taip ir liko diskusijų stadijoje, Lenkijos pavyzdys – priminimas, kad net priėmus tokį įstatymą, ginčas dėl to, kieno metodas veiksmingesnis… paprastai tik prasideda.
