Seimo narė Birutė Vėsaitė oficialiu raštu kreipėsi į keturias institucijas reikalaudama paaiškinti, kodėl degalų kainos Lietuvoje šoka greičiau nei tarptautinėse rinkose. Parlamentarės įtarimai konkretūs – degalinės gali pelnytis iš senų atsargų, kurias pirko pigiau prieš konfliktą Artimuosiuose Rytuose.
Klausimai keturioms institucijoms
Kovo 5 dieną Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotoja socialdemokratė B. Vėsaitė išsiuntė oficialius raštus Energetikos ministerijai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Konkurencijos tarybai ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijai. Visuose raštuose tas pats klausimas: kodėl degalų kainos kyla taip sparčiai?
Parlamentarės argumentas paprastas bet stiprus. Karas Artimuosiuose Rytuose prasidėjo prieš savaitę, bet Lietuvos degalinės tuo metu dar naudojo atsargas, kurias pirko senomis kainomis – prieš konfliktą. Vadinasi, jų išlaidos dar neišaugo, bet kainos pylonuose jau pašoko.
„Degalų tiekėjai ir prekybininkai šiuo metu vis dar naudoja anksčiau įsigytas naftos ir naftos produktų bei dujų atsargas, kuriomis apsirūpino gerokai mažesnėmis kainomis – dar iki dabartinio konflikto Artimuosiuose Rytuose. Vartotojams kyla pagrįstų klausimų, kodėl degalų kainos mažmeninėje rinkoje kyla taip sparčiai ir ar toks kainų pokytis yra objektyviai pagrįstas”, – rašo B. Vėsaitė oficialiu kreipimusi.
Konkretūs klausimai, kurių institucijos negalės išvengti
Parlamentarės klausimų sąrašas sudarytas taip, kad atsakymai atskleistų realią situaciją. Pirma, kokie pagrindiniai veiksniai šiuo metu lemia degalų kainų augimą Lietuvos mažmeninėje rinkoje. Antra, kokią dalį šiuo metu parduodamų degalų sudaro anksčiau įsigytos atsargos.
Trečias klausimas pats svarbiausias: kaip ir per kokį laikotarpį Lietuvoje paprastai reaguojama į pokyčius tarptautinėse naftos ir dujų rinkose. Ketvirtas – ar dabartinis kainų kilimas atitinka realius tiekimo kaštų pokyčius. Šie klausimai reikalauja konkrečių skaičių, ne bendrų frazių.
Įtarimai dėl „pasinaudojimo situacija”
B. Vėsaitė savo komentare visuomenei nevengia stiprių formuluočių. „Vartotojai turi teisę suprasti, kaip formuojamos degalų kainos ir ar jų pokyčiai yra pagrįsti. Šiuo metu žmonės pasigenda skaidrumo. Kyla įtarimų, kad kai kurie rinkos dalyviai nori pasipinigauti pasinaudodami situacija ir turima dingstimi”, – teigia parlamentarė.
Terminas „pasipinigauti” parlamento dokumentuose naudojamas retai. Jo pasirinkimas rodo, kad socialdemokratė tiesiogiai kalba apie galimą nesąžiningą pelno didinimą. Ne apie natūralų rinkos reguliavimą, o apie situacijos išnaudojimą.
Logika paprasta: jei degalinė turi 1000 tonų dyzelino, kurį pirko už 1000 eurų už toną prieš dvi savaites, jos išlaidos yra 1 milijonas eurų. Tarptautinėje rinkoje kaina pakilo iki 1200 eurų už toną. Degalinė iškart kelia kainas, lyg jau parduoda naują siuntą už 1200 eurų, nors iš tikrųjų parduoda seną už 1000 eurų. Skirtumas – 200 tūkstančių eurų papildomo pelno.
Asociacijos atsakymas – „rinkos lūkesčiai”
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilijus Cicėnas atsakė greitai – per tą pačią dieną. Atsakyme išvardinti keli faktoriai: geopolitinės įtampos, žaliavinės naftos tiekimo grandinės sutrikimai, padidėjusios transporto sąnaudos, euro ir dolerio kurso svyravimai.
Bet svarbiausia vieta atsakyme yra sakinyje apie kainų formavimą: „Kainų augimą lemia tiek realūs kaštų pokyčiai, tiek rinkos lūkesčiai (atsargų kaupimas, išankstinis kainų koregavimas)”. Frazė „išankstinis kainų koregavimas” iš esmės patvirtina B. Vėsaitės įtarimus – kainos keliamos PRIEŠ tai, kai faktinės išlaidos išauga.
Ekonomikos terminologija tai vadinama „forward pricing” – kainų nustatymu pagal būsimas, o ne esamas išlaidas. Verslo požiūriu tai normalu – įmonė ruošiasi būsimiems kaštams. Vartotojo požiūriu – jis moka daugiau už produktą, kuris kainavo pigiau.
Kaip tai veikia kitose šalyse
Lenkijoje panašią diskusiją sukėlė prezidentas Andžejus Duda, kuris viešai pareiškė, kad degalų kainų augimas nepagrįstas. Lenkijos vyriausybė pradėjo tyrimą, ar degalinių tinklai nesukčiauja. Kol kas išvadų nėra, bet politinis spaudimas akivaizdus.
Vokietijoje Bundeskartellamt (konkurencijos tarnyba) turi realiu laiku stebėjimo sistemą, kuri seka visų degalinių kainas ir fiksuoja įtartinus šuolius. Jei kaina pakyla nepagrįstai greičiau nei tarptautinėje rinkoje – automatiškai pradedamas tyrimas.
Lietuvoje tokios sistemos nėra. Konkurencijos taryba stebi rinką, bet ne realiu laiku. Degalinių tinklai kainų keitimo procedūras laikė komercine paslaptimi. B. Vėsaitės kreipimasis gali priversti paviešinti bent dalį šios informacijos.
Ką tai reiškia lietuvių vairuotojams
Trumpuoju laikotarpiu – nieko. Kol institucijos rengs atsakymus ir juos siųs parlamentarei, gali praeiti 2-3 savaitės. Per tą laiką kainos pasikeis ne kartą, priklausomai nuo situacijos Artimuosiuose Rytuose.
Ilguoju laikotarpiu parlamentinio tyrimo pradžia gali priversti degalinių tinklus būti atsargesniems. Jei paaiškės, kad kainos buvo keliamos nepagrįstai agresyviai, Konkurencijos taryba gali skirti baudas. Baudos dydis – iki 10 procentų metinių pajamų, tai milijonai eurų didžiausioms įmonėms.
Antrasis poveikis – skaidrumo didinimas. B. Vėsaitė žada viešinti gautus atsakymus. Jei asociacijos ir ministerijų atsakymai bus nekonkretūs ar prieštaringi – tai taps viešo spaudimo objektu. Socialinėje žiniasklaidoje vairuotojų bendruomenės aktyvios, ir tokia informacija plinta greitai.
Energetikos ministerijos pozicija – tylus laukimas
Energetikos ministerija kol kas oficialiai nekomentuoja. Anksčiau ministerijos atstovai tvirtino, kad degalų tiekimas Lietuvoje stabilus ir nesusietas su Hormūzo sąsiauriu. „Orlen Lietuva” perdirbinėja naftą iš įvairių šaltinių, ne tik iš Persijos įlankos.
Tačiau tai neatsako į pagrindinį klausimą – kodėl kainos kyla greičiau nei tarptautinėse rinkose. Jei naftos kaina biržoje pakilo 15 procentų, o degalinėse Lietuvoje – 20 procentų, skirtumas reikalauja paaiškinimo. Būtent šį paaiškinimą B. Vėsaitė ir reikalauja.
Konkurencijos taryba turi teisę atlikti nepriklausomą tyrimą. Jei bus nustatytas kainų derinimas tarp degalinių tinklų arba piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi rinkoje – baudos neišvengiamos. Bet tyrimas gali užtrukti mėnesius.
Ką gali padaryti vairuotojai
Pirmasis dalykas – palyginimo programėlės. „Autoplius Degalai”, „DegaluKainos.lt” ir kitos platformos rodo realiu laiku, kuriose degalinėse pigiausia. Skirtumas tarp brangiausios ir pigiausios degalinės mieste gali siekti 10-15 centų už litrą – tai 5-7 eurai pilnam bakui.
Antrasis – lojalumo programos. Didelių prekybos centrų degalinės („Maxima”, „Iki”) dažnai siūlo nuolaidų už kaupjamus taškus. 5-10 centų nuolaida už litrą, kai kaupiate taškus, ilguoju laikotarpiu sutaupo šimtus eurų.
Trečias dalykas – viešas balsas. Jei pastebėjote įtartiną kainų šuolį, kuris nepagrįstas tarptautine situacija – galite pranešti Konkurencijos tarybai per jų svetainę. Jei susikaups šimtai panašių skundų – tyrimas prasidės greičiau nei laukiant parlamentarės raštų atsakymų.
