Ten, kur turėtų būti sėkmingiausia vieta pereiti kelią, pernai Lietuvoje žuvo 10 žmonių. Pėsčiųjų perėjos – simbolinis saugumo ženklas – realybėje ne visada užtikrina apsaugą. 2026 metais „Via Lietuva“ pradeda daugiau kaip 100 perėjų atnaujinimą visoje šalyje, o iki 2028 metų planuojama sutvarkyti ar įrengti net 500 perėjų valstybinės reikšmės keliais.
Perėjos laikomos saugios, tačiau statistika rodo kitą vaizdą
Pėsčiųjų perėja turėtų būti, kur vairuotojas sumažina greitį, o pėsčiasis jaučiasi apsaugotas. 2025 metų duomenys rodo, kad net ir nereikšminga rizika didelė. 10 gyvybių, prarastų perėjose, tapo rimtu signalu infrastruktūros valdytojams.
Kur slypi pagrindinės problemos
- Per plačios – daugiau nei 8 metrų – važiuojamosios dalys
- Kryptinio apšvietimo nebuvimas tamsiuoju paros metu
- Nepakankamas matomumas dėl kelio geometrijos ar aplinkos
- Pėsčiųjų takų tęstinumo trūkumas
Atlikta analizė rodo, kad dalis perėjų neatitiko normatyvinių reikalavimų arba neatspindėjo realaus intensyvus eismas. Tai reiškia, kad problema dažnai slypi ne vien vairuotojų elgesyje, bet ir atsakinga infrastruktūroje.
Iki 2028 metų planuojama pertvarkyti 500 perėjų
„Via Lietuva“ metais paskelbė nuoseklų pertvarkymo planą: 2026 metais autobusų atnaujinimas daugiau kaip 100 pėsčiųjų perėjų visoje Lietuvoje, o iki 2028 metų pabaigos jų skaičius 500. 2025 metais jau buvo pasirašytos sutartys dėl 102 perėjų sutvarkymo, paprastojo remonto aprašai ir pradėti rangos darbai.
Šiems darbams, įskaitant projektavimą, skirta 4,95 mln. eurų su PVM. Projektai įgyvendinami visose Lietuvos apskrityse – nuo didmiesčių iki mažesnių gyvenviečių bei užmiesčio ruožų.
Kokie sprendimai diegiami realiose vietose
Atnaujinimai orientuoti ne į kosmetinius pakeitimus, o į realų eismo saugos didinimą. Platesnėse nei 8 metrų važiuojamosios dalyse bus įrengiamos saugumo salelės, kurios leidžia pėsčiajam kelią kirsti dviem etapais. Taip trumpinamas laikas, kurį žmogus praleidžia važiuojamojoje dalyje.
Be to, diegiamas kryptinis apšvietimas – jis padeda aiškiai išskirti pėsčiąjį tamsiuoju paros metu. Kai vietose bus įrengiami greičio mažinimo kalneliai, kurie fiziškai verčia vairuotojus sumažinti greitį. Visos atnaujinamos perėjos pritaikomos universalaus dizaino principas – įrengiami taktiliniai paviršiai regėjimo negalią turintiems žmonėms.
Vairuotojams tai reiškia daugiau atsakomybės ir mažesnį greitį
Praktikoje tai reiškia, kad keliose kelių atsiras papildomi greičio ribojimo elementai, siauresnė važiuojamoji dalis ar vizualiai išryškintos perėjos. Vairuotojams daugiausiai mažinti greitį, ypač tamsiuoju paros metu ar gyvenvietėse.
Pėsčiųjų saugumo infrastruktūros stiprinimas taip pat gali keisti eismo srautą – kai kuriose vietose bus ribojamas greitis ar keičiama eismo organizavimo schema. Ilgainiui tai gali sumažinti avarijų skaičių ir draudimo išmokų mastą, tačiau trumpuoju laikotarpiu vairuotojai turės prisitaikyti prie naujų fizinių kliūčių kelyje.
Sisteminė politika vietoje pavienių sprendimų
Pasak „Via Lietuva“ vadovybės, tikslas – kurti sisteminę infrastruktūrą, o ne reaguojati tik į pavienius incidentus. 2025 metais Lietuvoje jau buvo sutvarkytos ar naujai įrengtos 113 perėjų, daugiausia Panevėžio, Kauno, Utenos, Marijampolės ir Alytaus apskrityse.
Perėjų modernizavimas tampa ilgalaikės eismo saugos strategijos dalimi. Klausimas lieka atviras: ar infrastruktūros pokyčiai bus pakankamai, kad perėjose daugiau nepasikartotų skaudžios statistikos?
