30 km/h greičio ribojimas miestuose sukelia kamščius ir lėtina eismą – taip mano daugelis vairuotojų. Tačiau Atėnų nacionalinio technikos universiteto tyrimas rodo visiškai priešingą vaizdą: miestai, kuriuose įvestas 30 km/h limitas, eismą aptarnauja efektyviau, o bendras kelionės laikas netgi sutrumpėja. Tuo tarpu Velse, kur 30 km/h tapo numatytąja norma gyvenamosiose zonose, transporto priemonių žalos išmokos per metus sumažėjo penktadaliu.
Tyrimas: kamščių baimė nepasitvirtino
Atėnų nacionalinio technikos universiteto mokslininkai George’as Yannisas ir Eva Michelaraki išanalizavo eismo modelius Šveicarijoje ir padarė išvadą, kuri prieštarauja nusistovėjusiai nuomonei. Keliuose su 30 km/h apribojimu automobilių srautas judėjo tolygiau, buvo mažiau staigių stabdymų ir spartesnių greičio pokyčių, todėl bendra kelionės trukmė ne padidėjo, o kai kuriais atvejais netgi sumažėjo.
Teiginys, kad lėtesnis greitis automatiškai reiškia ilgesnę kelionę, neatsižvelgia į vieną esminį dalyką – miesto eisme didžiąją laiko dalį sudaro ne pats važiavimas, o stovėjimas prie šviesoforų, laukimas sankryžose ir kamščiai. Tolygesnis srautas šiuos laiko nuostolius sumažina.
Paprastas pavyzdys: 5 km atstumą mieste važiuojant 50 km/h greičiu teoriškai įveiksite per 6 minutes, o 30 km/h – per 10 minučių. Tačiau realiomis sąlygomis, kai kas kelias šimtus metrų sustojate prie šviesoforo ar sankryžos, skirtumas susitraukia iki 1–2 minučių. Būtent tai ir parodė Šveicarijos tyrimas – tolygus srautas kompensuoja lėtesnį greitį.
Velso pavyzdys: mažiau avarijų, mažiau išmokų
Velsas 2023 m. rugsėjį tapo antrąja pasaulyje valstybe, įvedusia numatytąjį 20 mylių per valandą (apie 32 km/h) greitį gyvenamosiose zonose. Per pirmuosius metus viena didžiausių draudimo bendrovių užfiksavo, kad transporto priemonių žalos išmokos sumažėjo 20 proc.
Tai – konkretus finansinis rodiklis, ne teorinis modeliavimas. Mažiau pažeistų automobilių reiškia mažiau avarijų, mažiau sužeistų žmonių ir galiausiai – potencialiai mažesnes draudimo įmokas.
Austrija irgi žengė žingsnį
Europos tendencija aiški. Austrijoje nuo 2024 m. liepos įsigaliojo nauja tvarka, supaprastinanti 30 km/h zonų įvedimą miestuose. Anksčiau savivaldybėms reikėdavo sudėtingų pagrindimų ir ilgų procedūrų – dabar procesas tapo gerokai paprastesnis.
Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad vienu metu visame mieste įvesti 30 km/h limitą yra ekonomiškai efektyviau nei diegti jį palaipsniui. Pradinės išlaidos – šviesoforų perderinimas, ženklinimas – atsipirka per trumpą laiką, nes aukštesnio greičio kaina visuomenės sveikatai yra didesnė.
Ar tai aktualu Lietuvai
Lietuvos miestuose standartinis greičio apribojimas gyvenamosiose zonose – 50 km/h, kai kuriose gatvėse – 30 km/h. Pagal Kelių eismo taisykles (KET) savivaldybės turi teisę nustatyti mažesnį greitį konkrečiose zonose, tačiau visuotinio 30 km/h limito miesto centre kol kas nė vienas Lietuvos miestas nėra įvedęs.
2024 m. Lietuvos kelių policijos duomenimis, gyvenamosiose zonose ir miestų gatvėse įvyko daugiau nei 60 proc. visų eismo įvykių šalyje. Būtent šiose zonose pėsčiųjų ir dviratininkų sužalojimų skaičius išlieka didžiausias. Jei Velso patirtis perkeltina – 30 km/h limitas galėtų reikšmingai sumažinti šiuos skaičius.
Vilniuje ir Kaune pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau 30 km/h zonų prie mokyklų ir gyvenamųjų rajonų vidaus gatvėse. Tačiau iki Velso ar Austrijos masto – dar toli. Šveicarijos tyrimo duomenys ir Velso draudimo statistika rodo, kad tokia politika veikia ne tik teoriškai. Klausimas – ar Lietuvos miestai ryšis eksperimentuoti platesniu mastu.
Tiesa, Lietuvos vairuotojų reakcija greičiausiai būtų panaši kaip Velse, kur 30 km/h limitas iš pradžių sulaukė didelio pasipriešinimo – apklausose daugiau nei pusė gyventojų pasisakė prieš. Tačiau po metų, matant realius rezultatus, palaikymas ėmė augti. Panašu, kad tokia politika turi būti įrodyta praktika, o ne teoriniais argumentais.
