Po kelių savaičių tvankumo temperatūra šiomis dienomis Lietuvoje pagaliau krito – bet kartu su vėsa atėjo ir audrų frontai su liūtimis bei kruša. Vairuotoją, kurį audra užklupo kelyje, seniai kamuoja tas pats klausimas: ar saugiau likti automobilyje, ar iš jo bėgti? Atsakymas per dešimtmečius nelabai pasikeitė – bet pati apsauga, kurią suteikia automobilis, pasikeitė gerokai.
Ar automobilis iš tikrųjų yra Faradėjaus narvas
Įsitikinimas, kad automobilis efektyviai apsaugo nuo žaibo, remiasi Faradėjaus narvo reiškiniu – metalinis kėbulas praveda srovę aplinkui saloną, o žaibas per padangas nukeliauja į žemę, aplenkdamas keleivius. Fizika veikia – bet tik tada, jei kėbulas iš tikrųjų ištisai metalinis.
Problema ta, kad vis didesnė šiuolaikinių automobilių dalis pagaminta iš plastiko, stiklo ir kompozitų. Plastikiniai buferiai, panoraminiai stiklo stogeliai, guminiai tarpikliai aplink liuką – visi šie elementai nutraukia metalinį kėbulo „vientisumą”. Švedijos civilinės saugos agentūros (MSB) duomenimis, būtent dėl to naujesni automobiliai suteikia pastebimai mažesnę apsaugą nei senesni, visiškai plieniniai modeliai.
Tad likti automobilyje ar ne
Taip, tik su sąlygomis. Švedijos meteorologijos institutas (SMHI) aiškiai pažymi, kad sėdėjimas automobilyje audros metu vis tiek geresnis pasirinkimas nei buvimas atviroje erdvėje. Bet tik tuomet, jei nesiliečiama prie vairo, pavarų svirties ar kitų su kėbulu ar variklio skyriumi susijusių elementų, o langai ir durys uždaryti.
Gaisrinės saugos inžinierius ir gamtos katastrofų ekspertas MSB agentūroje Larsas-Gunnaras Strandbergas taip pat perspėja dėl didelio greičio audros metu – jei žaibas trenkia į judantį automobilį, iškrova pereina tarp rato ir kelio dangos, o tai gali sukelti padangos sprogimą. Dideliu greičiu pasekmės gali būti rimtos. Papildoma rizika naujesniuose automobiliuose – degių medžiagų salone užsidegimo galimybė ir langų įtrūkimas nuo iškrovą lydinčios smūginės bangos.
Elektromobilių savininkams – vienas papildomas veiksmas
Elektromobilių ir įkraunamų hibridų savininkai audros metu turi vieną papildomą pareigą: atjungti įkrovimo kabelį. Net jei įkrovimo stotelė turi įmontuotą apsaugą nuo viršįtampio, netoliese trenkęs žaibas gali sukelti tokį įtampos šuolį, kurio pakaktų automobilio elektronikai pažeisti. Nukentėti gali ir pats kabelis su savo apsauga – jo keitimas nepigus.
Ar tai reiškia, kad reikia atjungti kabelį net jei audra tik prognozuojama? Taip – Švedijos elektros saugos agentūra (Elsäkerhetsverket) tiesiogiai pataria neįkrauti automobilio audros metu arba kai ji tik numatoma, o po jos praėjimo trumpai palaukti prieš vėl jungiant, nes žaibavimas dažnai grįžta banguodamas. Ypač rizikinga įkrovimas iš įprasto 230V lizdo be apsaugos nuo viršįtampio. Ir svarbi finansinė detalė – žala, patirta dėl žaibo smūgio, paprastai nepatenka į gamintojo garantiją, todėl remonto sąskaitą dengia pats savininkas.
Ką iš to įsiminti
Audros metu kelyje geriausias sprendimas – sulėtinti, o jei įmanoma, laikinai sustoti saugioje vietoje su uždarytais langais ir neliesti su kėbulu susijusių metalinių dalių. Elektromobilio ar hibrido savininkams verta pridėti dar vieną refleksą – atjungti kroviklį, kol audra praeis.
