Degalų kaupimas kanistruose – tema, kuri tampa vis aktualesnė kaskart pasikeitus degalų kainoms ar geopolitinei situacijai. Degalinėse galima pamatyti vairuotojų, pildančių ne tik automobilio baką, bet ir papildomus kanistrus. Tačiau Lietuvoje degalų gabenimas ir laikymas turi aiškias taisykles, o už jų pažeidimą gresia baudos nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių eurų.
Kiek degalų galima vežti automobilyje
Pagal ADR (Europos tarptautinės pavojingų krovinių vežimo keliais sutarties) 1.1.3.1 punktą, privačiam asmeniui, vežančiam degalus asmeniniams poreikiams, taikomi du pagrindiniai limitai: vienos talpyklos maksimalus tūris – 60 litrų, o bendras limitas vienam automobiliui – 240 litrų.
Praktiškai Lietuvos viduje dažniausiai taikoma iki 40 litrų orientacinė riba, tačiau svarbu žinoti: šis skaičius kildinamas iš gabenimo rekomendacijų, o ne iš konkretaus įstatymo straipsnio. ADR limitas yra aukštesnis ir formaliai galioja visiems ES šalių piliečiams.
Kokiuose kanistruose leidžiama gabenti degalus
Degalus galima vežti tik sertifikuotoje taroje su JT (UN) ženklinimo žyma. Plastikinių vandens butelių ar kitų buitinių talpyklų naudojimas yra griežtai draudžiamas. Priežastis konkreti: nespecializuotos talpyklos gali kaupti statinę elektrą, kuri sukelia kibirkštį ir užsidegimo riziką.
Kanistras turi būti tvirtai pritvirtintas automobilio bagažinėje. Laisvas kanistras posūkyje ar staigaus stabdymo metu tampa pavojingu objektu – ir ne tik dėl galimo degalų išsiliejimo.
Degalų gabenimas iš užsienio – tik 10 litrų
Čia daugelis vairuotojų klysta. Kertant ES valstybių narių sieną – pavyzdžiui, grįžtant iš Lenkijos, kur dyzelinas ar benzinas dažnai pigesnis – galioja griežtesnė Europos Komisijos nustatyta taisyklė: be transporto priemonės bake esančių degalų, nešiojamoje taroje galima vežtis ne daugiau kaip 10 litrų.
Ši riba taikoma visų rūšių motorinėms transporto priemonėms. Didesnio kiekio gabenimas laikomas pažeidimu ir gali užtraukti baudas abiejose šalyse.
Kokios baudos gresia Lietuvoje
Lietuvoje tiesioginio „baudos už kanistro viršijimą” mechanizmo nėra, tačiau taikoma keletas susijusių sankcijų, kurios apima platų baudų diapazoną.
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 525 straipsnį, už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą asmenims gresia bauda nuo 10 iki 70 eurų. Jei pažeidimas gali sukelti gaisrą ar sprogimą – nuo 20 iki 70 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims baudos ženkliai didesnės – nuo 30 iki 600 eurų.
Rimtesnės sankcijos laukia už žymėto kuro (raudono dyzelino) naudojimą ne pagal paskirtį – pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 730 iki 1 560 eurų. O už neteisėtą naftos produktų pardavimą ar įsigijimą baudos siekia nuo 1 820 iki 3 900 eurų.
Degalų laikymas namuose – ką draudžia taisyklės
Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės aiškiai draudžia laikyti degius skysčius daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose: laiptinėse, koridoriuose, rūsiuose, balkonuose ir prie avarinių išėjimų. Degalų kanistras rūsyje – tiesioginė priežastis baudai pagal ANK 525 straipsnį.
Privačiame garaže ar ūkiniame pastate degalus laikyti galima, bet su sąlygomis: tinkamas vėdinimas, atstumas nuo ugnies šaltinių ir tik sertifikuoti kanistrai. Specialistai rekomenduoja nepildyti kanistro iki pat viršaus – palikti apie 10 proc. vietos degalų plėtimuisi dėl temperatūros pokyčių.
Palyginimas su Lenkija – kaimynai griežtesni
Lenkijoje taisyklės konkretesnės ir baudos didesnės. Už nesertifikuotos taros naudojimą gresia bauda iki maždaug 670 eurų, o už leistino degalų kiekio viršijimą – iki 445 eurų. Gyvenamojoje teritorijoje prie namo pristatytuose garažuose leidžiama laikyti iki 60 litrų, atskiruose garažuose – iki 200 litrų. Už degalų laikymą rūsiuose, balkonuose ar butuose bauda siekia iki maždaug 1 113 eurų.
Kas reguliariai vyksta į Lenkiją degalų – verta atsiminti ne tik kainos skirtumą, bet ir 10 litrų limitą grįžtant. Kelių šimtų eurų bauda greitai panaikina bet kokią sutaupytą sumą.
