Suspėti pravažiuoti, kol užtvaras leidžiasi, – ne gudrumas, o pažeidimas, už kurį teisė vairuoti atimama privalomai. Geležinkelio pervažos kameros tokius manevrus fiksuoja be jokio pareigūno šalia, o vaizdo įrašai perduodami policijai. Vairuotojas tuo metu nieko nežino ir ramiai važiuoja toliau.
Taisyklės čia paprastos, bet griežtos. ANK nenumato švelnesnės sankcijos tiems, kurie „beveik suspėjo“.
Kiek pervažų jau stebi kameros
Lietuvoje yra daugiau kaip 500 geležinkelio pervažų. „LTG Infra“ 2024 m. gruodį skelbė, kad prie maždaug 200 esamų kamerų prijungiama apie 60 naujų, o tuo metu kameros jau buvo įrengtos 46 judriausiose pervažose. 2024 m. birželį pradėjo veikti Pervažų stebėjimo centras, kuriame operatorius sudėtingiausias pervažas stebi realiuoju laiku.
Vaizdo analitikos sistema įspėja operatorių, jei pavojingoje zonoje ilgiau nei 10 sekundžių užsibūna objektas, didesnis nei metras. Tos pačios bendrovės duomenimis, nuo centro atidarymo iki gruodžio užfiksuota 350 pažeidimų, ir visi jie perduoti policijai. Vidutiniškai pervažose fiksuojami trys pažeidimai per dieną. Per metus tai būtų daugiau kaip tūkstantis.
Nuo 2026 m. sausio septynios visą parą stebimos pervažos rodomos ir „Waze“ programėlėje. Redakcijos vertinimu, kamerų tinklas dar per retas, kad pakeistų pareigūnus, bet jau pakankamas, kad „suspėjau“ nebebūtų saugus pasiteisinimas.
Ką KET laiko pažeidimu pervažoje
Pagal KET 168 punktą prieš pervažą privaloma vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir pervažos budėtojų signalais. Be to, visais atvejais reikia įsitikinti, kad neartėja traukinys, net jei užtvaras pakeltas. Raudonas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai eismą draudžia (KET 73.11 papunktis).
KET 173 punktas draudžia:
- įvažiuoti į pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, jį savavališkai pakelti ar apvažiuoti;
- apvažiuoti automobilius, sustojusius prieš pervažą praleisti traukinio;
- įvažiuoti į pervažą, jei už jos yra kliūtis, dėl kurios tektų sustoti ant bėgių;
- pervažoje delsti ar stoviniuoti.
Baltas mirksintis signalas ir ženklas „Stop“
Baltas mirksintis signalas leidžia važiuoti tik įsitikinus, kad traukinys neartėja (KET 73.10 papunktis). Tačiau jei prieš pervažą pastatytas ženklas „Stop“, sustoti privaloma net ir mirksint baltam signalui – prieš „Stop“ liniją, o jei jos nėra, prieš patį ženklą (KET 170 punktas). Šią detalę lengva pražiūrėti, ypač gerai pažįstamoje pervažoje.
Kai pažeidimą užfiksuoja geležinkelio pervažos kameros
Sankcijas numato ANK 421 straipsnis. Už apvažiuotą ar savavališkai pakeltą užtvarą, įvažiavimą degant draudžiamam signalui ar užtvarui leidžiantis, sustojusių automobilių apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą, kai už jos yra kliūtis, ir ženklo „Stop“ prieš pervažą nepaisymą vairuotojui gresia nuo 360 iki 560 eurų bauda.
Bet pinigai – ne svarbiausia. Pagal to paties straipsnio 2 dalį privaloma atimti ir teisę vairuoti nuo 2 iki 6 mėnesių, todėl ANK šios sankcijos nepalieka pasirinkimui. Atrodo, suspėjai. Kol įrašas nepasiekė policijos. Ar kelios sutaupytos minutės vertos iki pusmečio be teisės vairuoti?
Trys veiksmai prieš kiekvieną pervažą
Pirma – užtvarui pradėjus leistis ar įsijungus raudonam signalui, stokite. Jei nėra „Stop“ linijos, ženklo, šviesoforo ar užtvaro, KET 170 punktas liepia sustoti ne arčiau kaip 10 m nuo pirmojo bėgio. Antra – neįvažiuokite, kol už pervažos nėra vietos jūsų automobiliui. Trečia – niekada neapvažiuokite eilės, sustojusios prieš pervažą, net jei atrodo, kad traukinio dar nesimato.
Jei automobilis vis dėlto užgeso ant bėgių, KET 171 punktas reikalauja nedelsiant išlaipinti keleivius ir bandyti jį patraukti, o nepavykus – duoti signalus artėjančio traukinio mašinistui. Kitą kartą, kai užtvaras sujudės jums artėjant prie pervažos, spauskite stabdį, o ne akseleratorių.
