Stebėtinai paplitęs vairuotojų įsitikinimas rodo, kad trumpalaikis greičio viršijimas lenkiant yra kažkaip toleruojamas ar net teisėtas. Juk logika atrodo pagrįsta – kuo greičiau atliekate manevrą, tuo mažiau laiko praleidžiate priešpriešinėje eismo juostoje. Tačiau Lietuvos kelių eismo taisyklėse tokios išimties nėra, o kelių policija nedaro skirtumo tarp greičio viršijimo lenkiant ir greičio viršijimo bet kuriuo kitu metu.
Ką iš tikrųjų nurodo Lietuvos kelių eismo taisyklės
Kelių eismo taisyklės šiuo klausimu yra vienareikšmės. XV skirsnis, reglamentuojantis transporto priemonių greitį, nustato, kad vairuotojai jokiomis aplinkybėmis negali viršyti leistino greičio. 127 punktas reikalauja laikytis greičio apribojimų, o 135 punktas aiškiai draudžia viršyti nustatytus apribojimus – nenurodant jokių išimčių jokiam manevrui.
XVI skyriaus lenkimo skirsnis apibrėžia saugaus lenkimo sąlygas – pakankamas matomumas, laisva priešpriešinė eismo juosta, pakankamas atstumas – tačiau nesuteikia jokio specialaus leidimo dėl greičio.
Jokios tolerancijos, jokių išimčių
Eismo saugumo specialistai patvirtina, kad taisyklėse sąmoningai vengiama kurti spragas. Jei norint saugiai atlikti lenkimo manevrą reikia viršyti greičio apribojimą, teisingas atsakas pagal Lietuvos įstatymus yra paprastas: visai nepradėkite to lenkimo manevro.
Kodėl ši klaidinga nuomonė išlieka
Mitas greičiausiai išliko, nes atrodo intuityviai teisingas. Praleisti mažiau laiko priešpriešinėje eismo juostoje atrodo saugiau, todėl greičio padidinimas atrodo logiškas. Kai kurie vairuotojai taip pat gali prisiminti pasenusią praktiką iš kitų šalių arba tiesiog manyti, kad trumpi pažeidimai lieka nepastebėti.
Šiuolaikinės greičio kontrolės technologijos nesirūpina kontekstu. Stacionarios kameros ir mobilūs radarai registruoja greičio pažeidimus, neatsižvelgiant į tai, ar transporto priemonė lenkia, o Lietuvos kelių policija neturi jokios diskrecijos dėl su lenkimu susijusio greičio viršijimo.
Praktinė reikšmė Lietuvos keliams
Pagrindiniuose keliuose, tokiuose kaip A1 tarp Vilniaus ir Kauno, kur vasaros sąlygomis greičio apribojimas siekia 130 km/h, ši taisyklė turi ypatingą reikšmę. Aplenkti 90 km/h greičiu važiuojantį sunkvežimį neviršijant 130 km/h ribos yra visiškai įmanoma – tereikia didesnio atstumo ir kantrybės.
Ko taisyklės tikisi iš vairuotojų
Pagal kelių eismo taisykles, prieš pradėdami bet kokį lenkimo manevrą, vairuotojai privalo įvertinti, ar jį įmanoma užbaigti neviršijant leistinų greičio apribojimų. Jei jūsų ir priekyje važiuojančios transporto priemonės greičio skirtumas yra per mažas, kad būtų galima saugiai ir teisėtai aplenkti, tinkamas sprendimas yra palaukti geresnių sąlygų.
- Prieš pradedant manevrą, įvertinkite greičio skirtumą
- Jei leistinas greitis neleidžia saugiai užbaigti lenkimo, atidėkite lenkimą
Baudos už greičio viršijimą išlieka standartinės
Už greičio viršijimą lenkiant taikomos tokios pačios baudos kaip ir už bet kokį kitą greičio viršijimo pažeidimą. Pagal Lietuvos administracinę teisę baudos svyruoja nuo 30 eurų už nedidelius pažeidimus iki 1500 eurų už sunkius atvejus, o už itin didelį greitį galima atimti vairuotojo pažymėjimą. Tai, kad lenkėte, nesuteikia jokios švelnesnės atsakomybės.
Esmė paprasta: jei negalite saugiai atlikti lenkimo manevro neviršydami leistino greičio apribojimo, to manevro nereikėtų bandyti. Laukti geresnės progos visada yra teisiškai teisingas pasirinkimas.
Ar esate susidūrę su tokia situacija Lietuvos keliuose? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose apačioje.
