Spalio 15-ąją Lenkijos infrastruktūros ministerija pranešė, kad kameros prie geležinkelio pervažų turės pačios fiksuoti vairuotojus, kuriems raudonas signalas pervažoje nėra priežastis sustoti. Lenkai dar derina technines detales. Lietuvoje panašios kameros prie bėgių jau dirba, o jų įrašai keliauja policijai.
Rizika čia ne vien piniginė. Už įvažiavimą į pervažą degant draudžiamam signalui Lietuvos teisė numato ne tik baudą, bet ir privalomą teisės vairuoti atėmimą, todėl kelios sutaupytos sekundės gali virsti keliais mėnesiais be vairuotojo pažymėjimo.
Ką KET reikalauja prie pervažos
Pagal KET 168 punktą, prieš važiuodamas per geležinkelio pervažą eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir pervažos budėtojų signalais. Tas pats punktas priduria esminį dalyką: visais atvejais reikia įsitikinti, kad neartėja traukinys. Net jei užtvaras pakeltas.
Raudoną šviesoforo signalą pervažoje gali dubliuoti garsas (KET 80 p.). Baltas mirksintis signalas leidžia važiuoti tik įsitikinus, kad bėginė transporto priemonė neartėja (KET 73.10 p.). Kai važiuoti draudžiama, sustoti reikia prieš „Stop“ liniją, ženklą „Stop“, šviesoforą ar užtvarą, o jei jų nėra, – ne arčiau kaip 10 m nuo pirmojo bėgio (KET 170 p.).
KET 173 punktas draudžia apvažiuoti prieš pervažą sustojusius automobilius, įvažiuoti, kai užtvaras nuleistas ar pradeda leistis, savavališkai jį kelti ar apvažiuoti. Draudžiama įvažiuoti ir tada, kai už pervažos yra kliūtis, dėl kurios tektų sustoti ant bėgių. Spūstyje tai lengva pamiršti.
Raudonas signalas pervažoje: ką numato ANK 421 straipsnis
ANK 421 straipsnio 1 dalis surenka pagrindinius pervažos pažeidimus: įvažiavimą esant draudžiamam šviesoforo ar budėtojo signalui, įvažiavimą nuleidus užtvarą arba jam leidžiantis, užtvaro kėlimą ar apvažiavimą, sustojusių automobilių apvažiavimą, įvažiavimą, kai už pervažos yra kliūtis, ir ženklo „Stop“ prieš pervažą nepaisymą. Bauda vairuotojui – nuo 360 iki 560 eurų.
Skaudžiausia dalis – antroji. Už šiuos nusižengimus privaloma atimti teisę vairuoti nuo dviejų iki šešių mėnesių. Atsipirkti vien bauda nepavyks. Ar verta dėl kelių minučių rizikuoti pusmečiu, kai teks prašyti, kad kas nors pavežtų?
Kameros prie Lietuvos pervažų jau dirba
2024 m. gruodį LRT, remdamasi LTG Infra duomenimis, skelbė, kad prie pervažų įrengta apie 200 vaizdo kamerų ir planuojama dar apie 90. Iš daugiau nei 500 šalies pervažų stebėjimo centras tuomet aktyviai stebėjo 11, o siekė stebėti 90. Per maždaug pusmetį užfiksuota 550 pažeidimų: apie 350 stebimose pervažose ir apie 200 tose, kurių centras realiuoju laiku nestebi.
Įrašuose matyti valstybiniai numeriai, o medžiaga perduodama policijai, kuri sprendžia dėl atsakomybės. Vaizdo analitika pastebi pervažoje bet kokį didesnį nei metro objektą ir įspėja operatorių, o šis gali artėjančiam traukiniui pasiųsti avarinio stabdymo signalą. Traukiniui sustoti gali prireikti iki kilometro.
„Pagrindinė nelaimių priežastis yra nedrausmingas elgesys ir eismo taisyklių nepaisymas“, – LRT citavo LTG Infra atstovą Tomą Jonikaitį. Anot jo, kasdien įkliūva trys ar keturi vairuotojai, kai kurie – su vaikais automobilyje.
Ką keičia lenkai
Lenkijoje PKP PLK kameros pervažas jau stebi, bet pažeidimų automatiškai nefiksuoja. Su automatinės eismo priežiūros centru CANARD sudaryta darbo grupė tikrina, ar esama įranga tinka įrodymams rinkti. Pagrindinis reikalavimas – vaizdas, iš kurio būtų galima vienareikšmiškai atpažinti automobilį ir vairuotoją bei atkurti įvykio eigą. Dar derinama, kaip duomenys bus perduodami, saugomi ir archyvuojami.
Infrastruktūros viceministras Stanisław Bukowiec spalio 7-ąją Lenkijos Seime nurodė, kad 10 sistemos „RedLight“ kamerų 2024 m. užfiksavo daugiau nei 12 tūkst. pažeidimų. Ar visi jie padaryti pervažose, šaltinis nepatikslina. Varšuvoje darbo grupė posėdžiauja. Kamera tuo metu tiesiog filmuoja.
Redakcijos vertinimu, abi šalys eina ta pačia kryptimi, tik skirtingu greičiu: Lietuvoje kameros įrašas jau tampa medžiaga policijai, Lenkijoje jis dar tik turi tokia tapti. Išvada vairuotojui paprasta – tikėtis, kad prie pervažos niekas nepamatys, nebeverta.
Kaip neprarasti teisės vairuoti prie pervažos
Signalas pervažoje įsijungia iš anksto, kad vairuotojas spėtų sustoti, o ne pralėkti. Kad kelionė nesibaigtų teisės vairuoti atėmimu, užtenka kelių įpročių:
- Pamatę mirksintį raudoną signalą, stokite prieš „Stop“ liniją ar užtvarą, net jei užtvaras dar nepradėjo leistis.
- Neapvažiuokite prieš pervažą sustojusių automobilių – už tai gresia ta pati ANK 421 straipsnio sankcija.
- Spūstyje neįvažiuokite į pervažą, kol už jos nėra vietos visam automobiliui.
- Baltas mirksintis signalas nėra žalias: prieš važiuodami įsitikinkite, kad traukinys neartėja.
Jei automobilis vis dėlto sustojo ant bėgių, KET 171 punktas liepia nedelsiant išlaipinti keleivius ir bandyti jį patraukti, o nepavykus – duoti signalus mašinistui: šviesiuoju paros metu sukant ratu ryškiaspalvį gerai matomą daiktą, tamsiuoju – fakelą arba žibintą.
