Avarinio koridoriaus taisyklė Lietuvoje galioja nuo 2020 m. Jos tikslas paprastas, bet gyvybiškai svarbus – sukurti laisvą pravažiavimą greitosios pagalbos, ugniagesių ir policijos automobiliams kamščiuose. Kiekviena sutaupyta sekundė gali nulemti, ar bus išgelbėtos gyvybės. Tačiau ar Lietuvos vairuotojai žino, kaip teisingai jį suformuoti, ir kokios baudos laukia tų, kurie jo nepaiso?
Kas yra avarinis koridorius?
Avarinis koridorius – tai eismo juosta, kurią vairuotojai sudaro kamščiuose, skirta tam, kad pagalbos tarnybos galėtų greičiau pasiekti avarijų vietas. Ši taisyklė taikoma greitkeliuose ir miesto keliuose, kai eismas sulėtėja arba sustoja. Svarbu tai, kad koridorius turi būti suformuotas nedelsiant, o ne tik suskambus sirenoms.
Kaip teisingai suformuoti koridorių?
Taisyklės aiškiai apibrėžtos Lietuvos kelių eismo taisyklėse (KET, 12 straipsnis):
- Viena eismo juosta kiekviena kryptimi: Vairuotojai privalo pasitraukti į dešinįjį kraštą arba kelkraštį ir sustoti.
- Dvi eismo juostos viena kryptimi: Automobiliai kairėje juostoje pasitraukia į kairę; Dešinėje juostoje esantys automobiliai juda į dešinę.
- Trys ar daugiau eismo juostų: Kraštutinė kairė juosta juda į kairę, visos kitos juda į dešinę.
- Padalinti keliai: Koridorius formuojamas tik eismo srauto kryptimi.
Dažnos vairuotojų klaidos
Pasak ekspertų, Lietuvos keliuose vis dar pasitaiko daug klaidų:
- Laukti sirenų prieš formuojant koridorių – per vėlu.
- Pasitraukti iš per siauros erdvės – ji turi būti bent 3 metrų pločio.
- Važiuoti paskui greitąją pagalbą – draudžiama ir baudžiama.
- Užblokuoti kelkraštį – to gali prireikti greitosios pagalbos tarnyboms.
Kokios baudos taikomos Lietuvoje?
Nors Lietuvoje nėra specialaus straipsnio dėl avarinio koridoriaus, pagal Administracinių nusižengimų įstatymą gali būti taikomos griežtos sankcijos. Kodas:
- 420 straipsnis – Pavojingas arba neatsargus vairavimas: Bauda nuo 170 iki 300 eurų, pakartotiniai pažeidimai iki 450 eurų su vairuotojo pažymėjimo atėmimu.
- 426 straipsnis – Teisėtų nurodymų nevykdymas: Bauda nuo 850 iki 1200 eurų, galimas vairuotojo pažymėjimo atėmimas 3–5 metams, net transporto priemonės konfiskavimas.
Šios baudos gali būti griežtesnės nei tokiose šalyse kaip Vokietija ar Austrija, kur baudos paprastai yra fiksuoto dydžio.
Kodėl ši taisyklė yra tokia svarbi?
Greitosios medicinos pagalbos komandos pažymi, kad reagavimo laikas gali būti sutrumpintas iki 4 minučių, jei koridoriai suformuojami nedelsiant. Ugniagesiai pabrėžia, kad be jų sunkiasvoriai sunkvežimiai negali privažiuoti prie avarijų vietų. Policija patvirtina, kad kai kurie Lietuvos vairuotojai sąmoningai blokuoja privažiavimą, todėl jiems taikomos griežčiausios baudos.
Europos palyginimas
Ši taisyklė taikoma visoje Europoje, tačiau baudos skiriasi:
- Vokietijoje – 200–320 eurų, vairuotojo pažymėjimo atėmimas iki 1 mėnesio.
- Austrijoje – iki 2180 eurų.
- Čekijoje – 100–2000 eurų.
- Lietuvoje – baudos pagal bendruosius ANK straipsnius, kartais didesnės nei Vokietijoje.
Praktiniai patarimai Lietuvos vairuotojams
Ekspertai rekomenduoja keletą pagrindinių praktikų:
- Stebėkite eismą priekyje – jei jis lėtėja, nedelsdami pradėkite formuoti koridorių.
- Nerizikuokite – jei erdvė per ankšta, sustokite ir leiskite pagalbos tarnyboms nuspręsti.
- Niekada nevažiuokite už greitosios pagalbos automobilio – jūs blokuojate kiti gelbėtojai.
- Nesustokite pėsčiųjų perėjose ar sankryžose – tai gali užblokuoti maršrutą.
- Keleiviai turėtų vengti atidaryti duris, kol formuojasi koridorius.
Kokia jūsų nuomonė? Ar Lietuva turėtų priimti specialų įstatymo straipsnį dėl avarinio koridoriaus, kaip Vokietijoje? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
