Daugiafunkcinės kameros, kurios vienu metu mato greitį, telefoną vairuotojo rankoje ir neprisegtą saugos diržą, nėra tolima ateitis. Viena jų veikia Kaune. Ant Aleksoto tilto Kauno apskrities kelių policijos iniciatyva įrengtas prietaisas automatiškai fiksuoja du iš šių pažeidimų — nenaudojamą saugos diržą ir rankoje laikomą mobiliojo ryšio priemonę — be jokio pareigūno.
Vakarų Europoje tokių įrenginių jau šimtai, o jų sąrašas ilgesnis: prie greičio, telefono ir diržo prisideda per mažas atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio, kai kuriose sistemose — ir važiavimas degant raudonam signalui. Lietuvos teisė tam jau paruošta. Mažiau paruošta yra bauda.
Viena kamera, keturi pažeidimai
Techniškai tai nebėra įprastas greičio matuoklis. Vokietijos „Vitronic“ gaminamas „PoliScan FM1“ veikia ir stacionariai, ir mobiliai, o prie jo prikabinamas dirbtinio intelekto modulis, atpažįstantis vairuotojo rankas ir diržą. „Jenoptik“ turi savo liniją — „TraffiStar S350“, „TraffiTower“ ir „Vector SR“.
Schema visur panaši. Dirbtinis intelektas iš didelio nuotraukų kiekio atsijoja įtartinus kadrus, o galutinį sprendimą priima žmogus: pareigūnas kiekvieną kadrą peržiūri rankomis. Automatikos čia mažiau, nei atrodo.
Ką įstatymas leidžia fiksuoti be pareigūno
ANK 569 straipsnio 3 dalis leidžia įrodymus rinkti nedalyvaujant pareigūnui, kai nusižengimus fiksuoja stacionarios ar mobiliosios teisės pažeidimų fiksavimo sistemos. O ANK 611 straipsnio 1 dalyje surašyta, kurie nusižengimai apskritai gali būti užfiksuoti ne įtariamojo akivaizdoje. Reidasofficial.lt redakcija to straipsnio tekstą perskaitė: sąraše yra ir 416 straipsnis (greičio viršijimas), ir visas 417 straipsnis, kuriam priklauso draudimas naudotis telefonu rankomis, ir 432 straipsnis — saugos diržai.
Protokolas tokiu atveju surašomas transporto priemonės savininkui arba valdytojui. Jei vairavo kitas žmogus, savininkas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo protokolo išsiuntimo privalo nurodyti, kas sėdėjo prie vairo — tada jam surašytas protokolas pripažįstamas negaliojančiu, o naujas keliauja tikrajam vairuotojui. Taigi teisinio pagrindo klausimas Lietuvoje jau išspręstas. Bet ar vien to pakanka?
Kiek kainuoja tai, ką mato daugiafunkcinės kameros
- Greičio viršijimas (ANK 416 str.): iki 10 km/val. — įspėjimas, 11–20 km/val. — nuo 12 iki 30 eurų, 21–30 km/val. — nuo 30 iki 90 eurų, o viršijus daugiau kaip 50 km/val. — nuo 450 iki 550 eurų.
- Telefonas rankoje (ANK 417 str. 3 d.): nuo 60 iki 90 eurų. KET 20 punktas draudžia naudotis mobiliojo ryšio priemone rankomis, kai transporto priemonė dalyvauja eisme, tačiau stovinčiam automobiliui šis draudimas netaikomas, o laikiklyje pritvirtintas telefonas su laisvų rankų įranga leidžiamas.
- Saugos diržas (ANK 432 str.): nuo 30 iki 50 eurų, o pakartotinai — nuo 60 iki 90 eurų. Už pakartotinį nusižengimą gali būti atimta teisė vairuoti nuo vieno iki dviejų mėnesių.
- Per mažas atstumas: KET 126 punktas įpareigoja laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktum į priekyje stabdomą automobilį, bet konkretų dydį — dvi sekundes arba pusę spidometro rodmens metrais (važiuojant 70 km/val. tai bent 35 m) — tik rekomenduoja. Atskiro straipsnio ANK tam nėra, todėl paprastai taikoma 417 straipsnio 7 dalis: bauda nuo 10 iki 12 eurų.
Štai čia ir atsiveria skirtumas. Prancūzijoje už per mažą atstumą vairuotojas sumoka 135 eurus ir gauna taškų į nacionalinę vairavimo istoriją, o Lietuvoje tas pats pažeidimas kainuoja dvylika. Kamera abiejose šalyse mato vienodai gerai — skiriasi tik sankcija, ir skiriasi daugiau nei dešimt kartų.
Prancūzija skaičiuoja šimtais, Lietuva — vienetais
Prancūzijoje veikia apie 600 vadinamųjų elgesio radarų, o iki 2028 metų planuojama turėti apie 1 700. Bauda už telefoną, diržą ar atstumą ten vienoda — 135 eurai. Vokietija pasirinko kitą kelią: ji naudoja atskirus specializuotus prietaisus, telefonams — „MonoCam“, o už telefoną rankoje skiria 100 eurų ir vieną tašką Flensburgo registre. Daugiafunkcines kombinacijas diegia Lenkija ir Čekija.
Lietuvoje, „Via Lietuva“ duomenimis, veikia 134 vidutinio greičio matavimo ruožai ir 78 momentinio greičio matavimo įrenginiai, Vilniuje — 28 pažeidimų fiksavimo prietaisai, kurių dalis mato ir važiavimą A juosta. Prancūzija kameras skaičiuoja šimtais. Vokietija laikosi atskirų prietaisų. Lietuva turi vieną, kuri mato diržą, — ant tilto Kaune.
Redakcijos vertinimu, tai nebėra nei technologijų, nei teisės klausimas: ANK 611 straipsnis telefoną ir diržą įtraukė jau seniai, o Kauno kamera parodė, kad įranga veikia realiame kelyje. Toliau viskas priklauso nuo dviejų sprendimų — kiek tokių prietaisų bus nupirkta ir ar bauda už pažeidimą apskritai atgrasys vairuotoją.
