Greičio kameros – viena labiausiai ginčijamų eismo saugumo priemonių. Dalis vairuotojų jas vadina „pinigų siurbliais”, kiti – privatumo pažeidimu. Tačiau tyrimų duomenys iš JAV kalba aiškiai: greičio kameros veikia. Ir ne šiaip veikia – kai kuriuose miestuose jos sumažino greičio viršijimo atvejus beveik iki nulio.
Niujorko eksperimentas: 94 proc. mažiau pažeidimų
Niujorkas – vienas tankiausiai apgyvendintų ir chaotiškiausių miestų pasaulyje. Čia veikia apie 2 200 greičio kamerų, sumontuotų prie mokyklų zonų, pagrindinių sankryžų ir didžiųjų gatvių. Kiekviena kamera pažymėta „Photo Enforced” ženklu – vairuotojas žino, kad yra stebimas.
Po pandemijos atliktas išsamus tyrimas parodė stulbinantį rezultatą: greičio viršijimo atvejų skaičius kamerų zonose sumažėjo 94 proc. Ir tai esant vos 50 dolerių baudai – kur kas mažesnei nei policininko surašytas protokolas, kuris Niujorke gali kainuoti kelis šimtus dolerių ir reikalauja atvykimo į teismą.
Įdomu tai, kad kameros ne tik baudžia – jos keičia elgesį. Vairuotojai laikosi greičio apribojimų, nors bauda nedidelė ir neprideda baudos taškų prie pažymėjimo. Greičio kameras jau naudoja 349 JAV miestai, o Los Andželas jas masiškai diegė 2025 m. pabaigoje.
Greitkeliuose – perpus mažiau avarijų
Miesto gatvės – viena aplinka. Greitkeliai – visiškai kita. Bet ir čia kameros rodo aiškius rezultatus.
JAV Transporto departamento duomenimis, greitkelių zonose, kuriose sumontuotos kameros, avarijų skaičius sumažėjo 54 proc., o sužalojimų – 48 proc. Draudimo tyrimų institutas (IIHS) nustatė, kad Virdžinijos valstijoje apie 76 proc. vairuotojų sumažino greitį vien dėl kamerų buvimo.
Kamerų tipai skiriasi. Vienos matuoja greitį tarp dviejų taškų – automobilis pravažiuoja pirmą jutiklį, paskui antrą, ir sistema apskaičiuoja vidutinį greitį. Kitos fiksuoja greitį konkrečiame taške – ant portalų virš greitkelių, priekabose ar paslėptos už pastatų. Būtent matomų ir nematomų kamerų derinys, pasak Transporto departamento, duoda geriausią efektą – vairuotojai neskuba padidinti greičio iš karto pravažiavę kamerą.
Kodėl ginčai nesiliauja
Nepaisant statistikos, kameros išlieka kontroversiška tema. Pagrindiniai argumentai prieš – privatumo pažeidimas, klaidingi baudų išrašymai ir abejonės dėl tikrojo tikslo: saugumas ar pajamos?
Dalis JAV valstijų naudoja kameras tik duomenų rinkimui – greitis fiksuojamas, bet baudos neišrašomos. Informacija padeda identifikuoti chroniškai pavojingas vietas ir planuoti infrastruktūros pokyčius. Kitos valstijos greičio kameras vis dar draudžia arba griežtai riboja jų naudojimą.
Kaip greičio kameros veikia Lietuvoje
Lietuvoje greičio matuokliai veikia jau ne vienerius metus. Pagal Lietuvos kelių policiją, kamerų skaičius keliuose nuolat auga.
JAV duomenys patvirtina tai, ką rodo ir Europos patirtis – kameros keičia vairuotojų elgesį ne tik baudų baimės, bet ir psichologinio efekto dėka. Kai vairuotojas žino, kad bet kuriuo momentu gali būti fiksuojamas, jis nevalingai sulėtina.
Galima diskutuoti apie privatumą ir baudų teisingumą. Bet 94 proc. mažiau pažeidimų mieste ir perpus mažiau avarijų greitkelyje – tai ne nuomonė, o skaičiai. Ir jie rodo vieną kryptį.
