Lietuvos policijos statistika neslepia: per paskutinį dešimtmetį susidūrimų su laukiniais gyvūnais keliuose skaičius augo nuosekliai – nuo 342 atvejų 2017 m. iki 1000 atvejų 2025 m. Ir kiekvieną pavasarį ta kreivė kyla aukštyn. Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva” šią savaitę perspėjo: gyvūnų migracijos sezonas įsibėgėjo, o didžiausia rizika – pirmomis dienos valandomis ir sutemus.
Kodėl pavasaris – pavojingiausia metų dalis
Pavasarinis gyvūnų aktyvumas susijęs su keliais veiksniais vienu metu: gyvūnai ieško maisto po žiemos, ieško porų, juda į naujas teritorijas vesti jauniklius. Tai reiškia, kad kelius kerta ne vienas gyvūnas, o kartais visa banda – ir tai vyksta tuo metu, kai vairuotojas mažiausiai tikisi.
Ypatingą pavojų kelia kanopiniai gyvūnai – briedžiai, stirnos, elniai, šernai. Susidūrimas su briedžiu dideliu greičiu dažnai baigiasi automobilio visiška sugadinimu ir rimtomis traumomis vairuotojui. Ir ne todėl, kad gyvūnas didelis – o todėl, kad jis dažniausiai pasirodo ten, kur jo nesitikima: aplink posūkį, per mišką einančiame kelyje arba pereinant iš miško į lauką.
Dažniausiai gyvūnai keliuose pasirodo prietemoje, naktį arba anksti ryte – tada, kai ir matomumas blogiausias, ir reakcijos laikas trumpiausias.
Ką daryti pamačius gyvūną – ir ko nedaryti
Kelios taisyklės, kurių daugelis nesilaiko būtent todėl, kad jos prieštarauja pirminiam instinktui:
Nenaudokite ilgųjų šviesų akinti gyvūno. Jis sustoja – ir tik ilgiau blokuoja kelią. Garsinį signalą naudokite trumpais intervalais, ne vienu ilgu pypsėjimu.
Nepraraskite automobilio kontrolės stabdydami. Staigus stabdymas plikomis rankomis ant vairo gali baigtis išvažiavimu į priešpriešinę juostą ar griovį – o tai kartais pavojingiau nei pats susidūrimas su gyvūnu.
Atminkite: gyvūnas retai būna vienas. Jei vienas briedis ar stirna perbėgo – stabtelėkite ir palaukite kelias sekundes. Paskui dažnai seka antras.
O kaip tikėtis, kad greitis bus mažesnis? Ženklai „Laukiniai žvėrys” keliuose nėra dekoracija – jie pastatyti ten, kur susidūrimų statistika tai pateisino. Miškingose vietovėse, riboto matomumo ruožuose – mažinkite greitį iki tokio, kuris leistų sustoti per matomą atstumą.
Ką daro „Via Lietuva” – ir kas dar reikalinga
Kelių bendrovė nėra pasyvus stebėtojas. Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose įrengta beveik 1000 km apsauginių tvorų, 17 požeminių perėjų stambiems gyvūnams, 16 – smulkesniems, 15 varliagyvių apsaugos sistemų ir 2 žalieji tiltai.
Pirmieji du žalieji tiltai pastatyti automagistralės „Via Baltica” ruože – nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Vaizdo kameros, įrengtos prieš metus, jau fiksuoja, kad tiltais naudojasi lapės, stirnos, pilkieji kiškiai ir kiti žinduoliai. Tiltai suprojektuoti taip, kad kuo labiau primintų natūralią aplinką – su vietiniais augalais, prieglobsčio vietomis smulkiems gyvūnams ir atvira erdve stambiesiems.
Iki 2027 m. planuojama įrengti dar 72 km tvorų. Tai investicija ir į gyvūnų išsaugojimą, ir į eismo saugumą – šie du tikslai čia eina kartu, ne prieš vienas kitą.
Tačiau infrastruktūra išsprendžia tik dalį problemos. Likusią dalį sprendžia vairuotojas – ir dažniausiai tai tenka padaryti per kelias sekundes, tamsoje, miške, netikėtai. Greitis, kuriuo važiuojate, tiesiogiai lemia, ar tos sekundės pakaks.
