„Kelių erelis“ arba „kelių gaidelis“ – už šių vaizdingų ir jau kone bendrinėmis tapusių sąvokų dažnai slepiasi ne tik neatsakingi vairuotojai, bet ir dideli finansiniai nuostoliai, suluošinta sveikata ar net mirties paliesti žmonių likimai. Nors ekspertai sutinka, jog rizikingas elgesys eisme yra kompleksinė problema, neseniai pristatytos naujos technologijos teikia vilties, kad artimiausiais metais šios „paukščių“ rūšys bus įrašytos į Raudonąją knygą.
Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos suvestine, eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, skaičius nuo 2020 m. iki 2021 m. praktiškai nesumažėjo ir toliau laikosi ties 3000 riba. Nors šiokia tokia paguoda galime laikyti mažėjantį mirčių per eismo įvykius skaičių milijonui gyventojų, Lietuva pagal šį rodiklį nuo Europos Sąjungos vidurkio vis dar atsilieka beveik 15 proc.
„Kad ir kaip liūdintų eismo įvykių statistika bei ją nuolat į dugną tempiančios „kelių gaidelių“ populiacijos dydis, turime pripažinti, kad šios problemos sprendimui Lietuvoje buvo skiriama nemažai dėmesio. Aktyvi socialinė reklama, į gatves išriedantis vis gausesnis nežymėtų policijos automobilių parkas, modernūs greičio matuokliai bei dažnai vykdomi policijos reidai davė teigiamų vaisių, bet akivaizdu, jog to vis dar nepakanka. Visgi trūkstamą žingsnį galėtų padėti žengti išmanios ir visuomenę į „kelių erelių“ gaudymą įtraukiančios programėlės ir dirbtinis intelektas (DI), ne prasčiau, nei policininko akis, aptinkantis eismo taisyklių pažeidimus“, – teigia „Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų vadovas Saulius Kalašnikovas.
Radaras – kiekvieno telefone
Pasak S. Kalašnikovo, Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių išlieka greičio viršijimas. Su tuo bandoma kovoti keliuose įrengiant vidutinio greičio matuoklius, statant visuomenėje daug diskusijų sukėlusius „trikojus“ ar periodiškai greitį matuojant rankiniais greičio matuokliais. Tačiau ilgainiui šių priemonių efektyvumas mažėja, nes vairuotojai įsimena stacionarių radarų vietas ir vis labiau įpranta apie policijos reidus pranešti tam skirtose socialinių tinklų grupėse bei populiarioje „Waze“ programėlėje.
Tai suprasdami garsiose Silicio slėnio kompanijose dirbę DI mokslininkai suvienijo jėgas su geriausiais Jungtinės Karalystės universitetais ir sukūrė „Speedcam Anywhere“ programėlę, kuri įgalina pėsčiuosius ir dviratininkus registruoti greičio viršijimo epizodus. Tam nereikia jokios papildomos įrangos – užtenka nukreipti telefono kamerą į galimai greitį viršijantį automobilį ir telefono aplikacija pati nustatys jo viršijimo faktą.
„Speedcam Anywhere“ vartotojui reikia atverti vos išgirdus ar pamačius greitį viršijantį automobilį. Programėlė nuskaito jo valstybinį numerį, pagal jį iš transporto priemonių registro nustato automobilio modelį bei atstumą tarp ašių. Jis palyginamas su filmuota medžiaga ir pagal tai apskaičiuojamas važiavimo greitis. Vartotojui suteikiami du pasirinkimai – išsaugoti filmuotą medžiagą arba pagal ją sugeneruoti pranešimą policijai“, – aplikacijos veikimo principą aiškina pašnekovas.
Kita vertus, motyvuodamos abejotinu matavimo tikslumu, šią programėlę kol kas atmetė tiek „Google Play Store“, tiek „App Store“ parduotuvės, o „Speedcam Anywhere“ kritikai kelia visuomenėje jautrią teoriją apie taip neva kuriamą visuotino sekimo sistemą. Tačiau akivaizdu, jog iki galo išsprendus patikimumo klausimus potencialiu radaru tapti galintis kiekvieno praeivio telefonas per labai trumpą laiką galėtų nuo greičio viršijimo atgrasyti daugumą „kelių erelių“.
Budri dirbtinio intelekto akis
Kita pastarųjų metų tendencija, kelianti didelį pavojų eismo saugumui – telefono laikymas rankose vairavimo metu. Vairuotojai šiais laikais ne tik kalba jį pridėję prie ausies, bet ir neatsispiria pagundai atrašyti į žinutes ar apimti nuobodulio – netgi praslinkti savo socialinių tinklų naujienų srautą. Tai sukontroliuoti pakankamai sudėtinga, kadangi šio pažeidimo negali užfiksuoti koks nors radaras – tam vis dar būtinos policininko akys, kurioms dažnai tenka ir daug kitų užduočių.
„Jungtinės Karalystės Varvikšyro grafystės policija šiemet išbandė furgoną, kuris gali savarankiškai fiksuoti mobiliuosius telefonus prie vairo naudojančius, o taip pat saugos diržo neseginčius asmenis. Tai atlieka kelios jame įrengtos DI paremtos kameros, galinčios atpažinti ir automatiškai užregistruoti pravažiuojančių vairuotojų daromus pažeidimus ir taip neleisti nuo atsakomybės išsisukti nė vienam pažeidėjui“, – atskleidžia „Telia“ vaizdo stebėjimo sprendimų vadovas.
Dirbtinį intelektą bandoma panaudoti ir vairavimo apsvaigus prevencijai. Mokslininko Sang-Won Bae sukurta „AWARE“ programėlė išmaniajam telefonui atidžiai analizuoja net 76 parametrus, kad nustatytų, ar vairuotojas yra pajėgus vairuoti automobilį. Aplikacijos algoritmas atkreipia dėmesį į tokius duomenis, kaip automobilio vieta, vairuotojo eisena, teksto rinkimo klaviatūra ypatumai ir net neseniai socialiniuose tinkluose paskelbtas turinys. Nors „AWARE“ ir negali uždrausti išgėrusiam asmeniui sėsti prie vairo, jos pranešimas apie pernelyg didelį apsvaigimą kartais gali būti lemtingas ir apsaugoti visuomenę nuo dar vieno nelaimingo eismo įvykio.
Ekspertas taip pat pastebi, jog DI algoritmai apskritai tėra programinė įranga, ją taip pat įmanoma pritaikyti ir stacionarioms eismo stebėjimo kameroms. Tai ne tik padidintų svarbią pamoką gavusių pažeidėjų skaičių, bet ir ilgainiui pradėtų ugdyti bausmės neišvengiamumo jausmą, kuris ko gero efektyviausiai prisidėtų prie neatsakingų vairuotojų perauklėjimo.
Deja, bet būtent leistino greičio viršijimas arba saugaus greičio nepasirinkimas išlieka pagrindine eismo įvykių priežastimi kai žūsta arba yra sužalojami žmonės. Tad labai svarbu yra keliuose elgtis atsakingai ir saugoti vieniems kitus.
