Kai dauguma Europos šalių griežtina baudas ir ribojimus vairuotojams, viena ES valstybė pasirinko visiškai priešingą kelią – moka pinigus tiems, kurie sutinka nevairuoti. Malta nuo 2026 m. sausio 6 d. pradėjo vykdyti programą, pagal kurią vairuotojai, penkerius metus grąžinantys savo pažymėjimą, gali gauti iš viso 25 000 eurų. Skamba neįtikėtinai, bet skaičiai ir priežastys už to – visiškai rimtos.
Kodėl Malta moka vairuotojams už nevairavimą
Malta yra viena tankiausiai apgyvendintų Europos valstybių. Šalyje gyvena kiek daugiau nei pusė milijono žmonių, tačiau registruota daugiau nei 400 000 automobilių – tai maždaug 20 proc. daugiau nei prieš dešimtmetį. Pagal naujausią „TomTom Traffic Index” duomenis, Malta turi antrus didžiausius eismo kamščius pasaulyje – nusileidžia tik Kolumbijai.
Kamščiai, avarijos, oro tarša ir ekonominiai nuostoliai privertė valdžią ieškoti nestandartinių sprendimų. Ankstesni bandymai – aukšti parkavimo tarifai, mokestis už naudojimąsi keliais, degalų subsidijų panaikinimas – sulaukė didžiulio visuomenės pasipriešinimo ir buvo atšaukti. Netgi nemokamas viešasis transportas autobusais, kuris veikia jau kelerius metus, nesugebėjo sustabdyti automobilių skaičiaus augimo.
Kas gali gauti 25 000 eurų ir kokios sąlygos
Programa skirta ne visiems. Norintys dalyvauti turi atitikti kelias konkrečias sąlygas:
- Amžius – iki 30 metų imtinai. Programa orientuota būtent į jaunesnius vairuotojus.
- Patirtis – ne mažiau kaip 7 metai vairavimo stažo Maltoje.
- Nuosavas lengvasis automobilis – motociklų, komercinių transporto priemonių ar kitų kategorijų savininkai nedalyvauja.
Dalyviai kasmet gauna po 5 000 eurų – pirmoji išmoka mokama iš karto grąžinus pažymėjimą. Per penkerius metus susidaro 25 000 eurų. Programai iš viso skirta 25 mln. eurų. Maltos transporto ministras Chrisas Bonettas kol kas atsisako atskleisti, kiek vairuotojų jau pasinaudojo galimybe, tačiau žada pateikti duomenis artimiausiu metu.
Kas nutinka, jei sulaužai taisykles
Sistema turi ir griežtą pusę. Jei programos dalyvis bus sugautas vairuojantis be pažymėjimo, jis turės sumokėti papildomą 5 000 eurų baudą – be baudžiamojo persekiojimo, kuris ir taip taikomas už vairavimą be teisės. Be to, dalyvis privalės grąžinti visą likusią subsidijos sumą nuo pažeidimo datos iki programos pabaigos.
Norintys atsisakyti programos anksčiau laiko taip pat turės grąžinti likusią subsidiją. O pasibaigus penkerių metų laikotarpiui, grąžinantys pažymėjimą privalės iš naujo pereiti 15 valandų vairavimo kursą pripažintoje vairavimo mokykloje.
Ar toks modelis galėtų veikti Lietuvoje
Lietuvos situacija nuo Maltos skiriasi iš esmės. Malta – tai 316 kvadratinių kilometrų sala, kur atstumas nuo vieno galo iki kito nesiekia 30 km, o viešasis transportas apima beveik visą teritoriją. Lietuvoje, kur vidutinis atstumas iki darbo vietos kaimo vietovėse siekia keliasdešimt kilometrų, o viešojo transporto tinklas už didžiųjų miestų praktiškai neegzistuoja, atsisakyti automobilio penkerius metus būtų nepriimtina daugumai.
Tačiau pati idėja – skatinti, o ne tik bausti – nėra visiškai svetima. Kai kurie Europos miestai jau dabar taiko lengvatines schemas dviračių naudotojams ar viešojo transporto abonementų nuolaidas tiems, kas atsisako automobilio centre. Remiantis „Regitra” duomenimis, Lietuvoje registruota per 1,5 mln. lengvųjų automobilių, ir šis skaičius kasmet auga. Tiesą sakant, Lietuvos didmiesčiuose kamščių problema irgi nėra nereikšminga – bet sprendimai greičiausiai turėtų būti kitokie nei saloje, kurioje visas šalis telpa į vieną Vilniaus rajoną.
