Nuo 2025 m. rugpjūčio mėn. įsigaliojo naujas kelių eismo saugumo reglamentas, reikalaujantis prieš greičio matavimo kameras įrengti papildomus kelio ženklus, aiškiai nurodančius leistiną greičio apribojimą. Šią iniciatyvą, kurią „Via Lietuva“ pristatė pagal Kelių eismo saugumo įstatymo pakeitimus, siekiama pagerinti vairuotojų sąmoningumą, sumažinti netikrumą ir užkirsti kelią netyčinėms baudoms už greičio viršijimą.
Aiškūs greičio ribojimo ženklai prieš kameras
Pagal naujas taisykles tiek stacionarios greičio matavimo kameros, tiek vidutinio greičio stebėjimo sistemos turės ženklus, nurodančius tikslų toje vietoje galiojantį greičio apribojimą. Prieš stacionarius greičio matuoklius bus įrengta daugiau nei 150 naujų ženklų, o prieš vidutinio greičio matuoklius – daugiau nei 250 visoje šalyje.
Pasak susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, tikslas yra padidinti saugumą, o ne gauti pajamų: „Papildomi ženklai prieš greičio matuoklius neleis vairuotojams „pasigailėti“ iš jų, primindami jiems tikslų greičio apribojimą toje vietovėje.“
Kaip veikia naujoji sistema
Vidutinio greičio stebėjimo zonose, jei pastatytas papildomas greičio ribojimo ženklas, pavyzdžiui, miestuose, apsisukimo vietose ar kitose specialiose vietose, vairuotojai privalo laikytis tame ženkle nurodyto greičio apribojimo nuo jo įrengimo vietos. Tai reiškia, kad greičio apribojimai matuojamoje atkarpoje gali keistis.
„Via Lietuva“ infrastruktūros priežiūros vadovas Modestas Lukošiūnas pabrėžė, kad šis pakeitimas skirtas sumažinti vairuotojų stresą: „Aiškūs ženklai leis vairuotojams lengviau suprasti leistiną greitį tiesiai greičio stebėjimo vietose.“
Geriausia Europos praktika
Toks metodas atspindi sėkmingą praktiką Latvijoje ir Estijoje. Latvijoje vairuotojai nuo 2019 m. informuojami apie greičio matavimo kameras ir taikomus apribojimus, todėl sumažėja greičio pažeidimų ir avarijų skaičius. Estija taiko panašias taisykles ir stacionariems greičio matavimo kameroms.
Išdėstymas remiantis avarijų duomenimis
Naujajame reglamente nurodoma, kad greičio matavimo kameros bus įrengiamos didelės rizikos zonose, įskaitant juodąsias dėmes, avaringus ruožus ir vietas, kuriose pasikartoja eismo įvykiai. Sprendimai dėl kamerų išdėstymo bus grindžiami objektyviais kriterijais, tokiais kaip avarijų tankis, sunkumas ir eismo intensyvumas.
Keliuose, einančiuose per apgyvendintas vietoves, kamerų vietos taip pat bus nustatomos atsižvelgiant į netoliese esančias mokyklas, prekybos centrus, maldos namus ir žaidimų aikšteles.
Laikini ir tiksliniai įrenginiai
Juodosiose zonose, kur nedidelės saugumo priemonės nesumažino avarijų skaičiaus, gali būti įrengti laikini stacionarūs greičio matavimo prietaisai, kol bus baigti ilgalaikiai infrastruktūros patobulinimai. Vidutinio greičio matavimo prietaisai bus naudojami kelių ruožuose, kuriuose per pastaruosius ketverius metus įvyko bent keturios užfiksuotos avarijos su sužeistaisiais – dvi iš jų dėl greičio viršijimo.
Dabartinė ir būsima plėtra
Šiuo metu Lietuvoje yra 78 stacionarūs greičio matavimo prietaisai ir 135 vidutinio greičio stebėjimo sistemos. Atnaujintas išdėstymas bus paremtas išsamia „Via Lietuva“ analize 2026 m., siekiant nustatyti, ar reikalingi tolesni pakeitimai. Vieša prieiga prie informacijos apie visas kamerų vietas bus išlaikyta.
Pagrindinis tikslas išlieka aiškus: pagerinti eismo saugumą informuojant vairuotojus, o ne stebinant juos paslėptais teisėsaugos veiksmais.
