Pasaulio bankas paskelbė ataskaitą, kurioje aiškiai teigiama, kad greičio apribojimai yra per dideli ir turėtų būti sumažinti. Pasiūlymai gali šokiruoti vairuotojus. Jie turi įtakos ne tik miestams, bet net ir greitkeliams.
- Pasaulio bankas siūlo sumažinti greičio apribojimus mieste ir greitkeliuose.
- Didesnis greitis lemia didesnę pėsčiųjų ir dviratininkų nelaimingų atsitikimų ir sunkių sužalojimų riziką, o tai yra labai svarus argumentas.
- Institucija teigia, kad greitkeliuose maksimalus leistinas greitis turėtų būti 100 km/val.
Nors automobiliai tampa vis modernesni ir juose naudojama vis daugiau elektronikos, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, kuo didesnis greitis, tuo mažesnė tikimybė išgyventi. Tai taikoma tiek susidūrimams su kitomis transporto priemonėmis, tiek eismo įvykiams su pažeidžiamais eismo dalyviais.
Pasaulio banko ataskaitoje teigiama, kad didesnis greitis reiškia vien tik problemas
Pastaruoju atveju iš esmės 50 km/h greitis jau lemia 40 proc. tikimybę, kad nesaugus asmuo žus arba bus labai sunkiai sužalotas. Susidūrimas važiuojant 65 km/h greičiu šią riziką padidina iki 73 proc. Tuo tarpu susidūrimo su pėsčiuoju ar dviratininku, važiuojančiu 30 km/h greičiu, tikimybė, kad jis patirs tokius sunkius sužalojimus, yra tik 13 proc.
Tačiau tai dar ne viskas – Pasaulio bankas taip pat nurodo, kad didesnis greitis apsunkina vairuotojų suvokimą – kuo didesnis greitis, tuo siauresnis matymo laukas ir tam tikrų elementų susiliejimas. Be to, ataskaitos autoriai primena, kad didesnis greitis reiškia ir ilgesnį atstumą, reikalingą sustoti. Važiuojant 30 km/val. greičiu jis yra 14 m, važiuojant 50 km/val. greičiu – jau 26 m, o važiuojant 65 km/val. greičiu – 44 m. Be to, pažeidžiami eismo dalyviai, kaip rodo jų pavadinimas, nėra niekuo apsaugoti. Mažai tikėtina, kad jie gali pasikliauti oro pagalvėmis. Be to, daugelis pėsčiųjų nesugeba pakankamai įvertinti transporto priemonės greičio, ypač jei patys nevairuoja automobilio.
Siūlomi greičio apribojimai
Taigi nesunku atspėti, kad institucija siūlo mažinti greičio apribojimus. Kokie iš jų yra tinkami? Čia nurodyti visų rūšių keliai:
- 30 km/h – keliuose, kuriuose tikėtini susidūrimai ne tik su kitais automobiliais, bet ir su pėsčiaisiais bei dviratininkais;
- 50 km/h – keliai su sankryžomis, kuriuose galimas šoninis dviejų automobilių susidūrimas;
- 70 km/h – užmiesčio ir valstybinės reikšmės keliai, kuriuose galimas priekinis dviejų transporto priemonių susidūrimas;
- 100 km/h – greitkeliuose ir automagistralėse, kurių infrastruktūra sukurta taip, kad būtų apribota pašalinių asmenų galimybė patekti į greitkelį ir išvengta priekinių susidūrimų.
Taip pat skaitykite: „Išsami greičių lentelė, kurioje nurodytas leistinas važiavimo greitis įvairių tipų Lietuvos keliuose“.
Yra šalių, kuriose jau dabar vairuojama lėčiau
Tai reiškia, kad miestuose didžiojoje daugumoje gatvių turės būti nustatytas 30 km/val. greičio apribojimas, nors kai kuriose gatvėse neabejotinai išliks dabartinis 50 km/val. greitis. Taip jau yra kai kuriose šalyse, įskaitant Ispaniją. Ten miestuose galioja 30 km/val. apribojimas, o keliai yra išgrįsti greičio ribojimo kalneliais.
Per daug nesijaudinkime
Vis dėlto Pasaulio bankas yra institucija, kuri neturi jokios įtakos keičiant įstatymus, todėl tai tik pasiūlymai, o ataskaita galėtų būti vienas iš argumentų, jei šiuo klausimu vyktų vieši debatai. Sunku įsivaizduoti, kad Lietuvoje staiga bus sumažintas leistinas greitis valstybinės reikšmės keliuose nuo 90 iki 70 km/h, o greitkeliuose – nuo 130 iki 100 km/h.
