Bratislavoje parkavimo baudos yra vienos didžiausių Europoje – iki 78 eurų už neteisingą stovėjimą. Tačiau Slovakijos sostinės valdžia, vadovaujama mero Matušo Vallo, planuoja neįprastą žingsnį: už pirmą per metus parkavimo pažeidimą vairuotojas gautų ne baudą, o tik įspėjimą. Tai gali tapti precedentu Europoje – ir argumentu diskusijose apie baudų politiką Lietuvos miestuose.
Kaip veiktų naujoji sistema
Pagal svarstomą pakeitimą, vairuotojas, pirmą kartą per metus nesumokėjęs už parkavimą ar nežymiai viršijęs leistiną stovėjimo laiką, gautų pranešimą apie pažeidimą su praktiniais patarimais – pavyzdžiui, kaip pratęsti parkavimo laiką programėlėje arba kaip jį sutrumpinti anksčiau išvykus. Pirmasis pranešimas neturėtų finansinių pasekmių.
Taip pat planuojama, kad vairuotojai, kurių metinė ar pusmetinė parkavimo kortelė baigė galioti per pastarąsias septynias dienas, galėtų išvengti baudos, jei per kitas septynias dienas įsigytų naują. Be to, numatomi trumpi tolerancijos periodai prieš parkavimo bilieto galiojimo pradžią ir po jo pabaigos – tai palengvintų kasdieninę rutiną, pavyzdžiui, palydint vaikus į mokyklą ar greitai užbėgant į parduotuvę.
Baudos lieka griežtos recidyvistams
Bratislavos valdžia pabrėžia, kad baudų dydis nemažės – 78 eurų maksimumas liks nepakitęs. Švelnesnė tvarka taikoma tik pirmiesiems ar atsitiktiniams pažeidimams. Kas pažeidžia taisykles pakartotinai ar tyčia – mokės visą sumą be jokių nuolaidų.
Meras Vallo atvirai kalba, kad parkavimo sistema neturi būti pajamų šaltinis, o priemonė reguliuoti eismą ir padėti gyventojams rasti vietą automobiliui. Šis požiūris atsirado reaguojant į slovakų socialiniuose tinkluose plintančią kritiką dėl neproporcingų baudų – ypač turistams ir vairuotojams, kurie pažeidimą padaro pirmą kartą.
Lietuvoje baudos už parkavimą – kitokia sistema, panašios problemos
Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – parkavimo kontrolė vykdoma savivaldybių įsteigtų įmonių. Baudos už nesumokėtą parkavimą siekia nuo 30 iki 100 eurų, priklausomai nuo zonos ir pažeidimo pobūdžio. Tačiau „pirmojo karto atleidimo” principo Lietuvoje nėra – net pirmą kartą nesumokėjęs vairuotojas gauna visą baudą.
Bratislavos modelis gali tapti įdomiu pavyzdžiu kitoms Europos sostinėms. Idėja paprasta: atskirti atsitiktinius pažeidėjus nuo recidyvistų ir skatinti taisyklių laikymąsi ne per baimę, o per supratimą. Ar tai veiks praktikoje – paaiškės, kai sistema bus įdiegta. Tačiau pati diskusija rodo, kad Europoje bręsta požiūrio kaita: baudos turėtų ne tik bausti, bet ir mokyti.
