Kovo 30-ąją Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje laikrodžiai bus pasukti valanda į priekį – prasidės vasaros laikas. Daugelis tai priima kaip smulkų nepatogumą, tačiau didelio masto tyrimai rodo, kad ši valanda turi realų poveikį eismo saugumui. Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas, apėmęs daugiau nei 730 000 mirtinų avarijų per 1996–2017 m. laikotarpį, nustatė, kad pirmąją savaitę po perėjimo prie vasaros laiko mirtinų eismo įvykių rizika padidėja 6 %.
Ką parodė 21 metų duomenys
Tyrimas analizavo JAV federalinės avarijų duomenų bazės duomenis ir palygino avarijų skaičių savaitėmis prieš ir po laikrodžių sukimo. Efektas buvo ryškiausias rytinėmis valandomis – būtent tada, kai organizmas labiausiai jaučia prarastą valandą miego. Per savaitę padidėjusi rizika palaipsniui mažėjo ir grįžo į normalų lygį.
Tyrimas taip pat atskleidė geografinį niuansą: rytiniuose JAV laiko juostose (Centrinėje ir Rytų) mirtinų avarijų skaičius netgi sumažėjo 2 %, tuo tarpu vakariniuose (Ramiojo vandenyno ir Kalnų) – padidėjo 0,3 %. Tai susiję su tuo, kaip skirtingose laiko juostose keičiasi natūralaus ryto šviesos kiekis po laikrodžių sukimo.
Miegas ir vairavimas: kodėl viena valanda tiek svarbi
Mokslininkai paaiškina efektą dviem pagrindiniais veiksniais. Pirmas – cirkadinių ritmų sutrikimas. Vidinis biologinis laikrodis reguliuoja daugumą fiziologinių procesų, ir net vienos valandos poslinkis gali sutrikdyti miego kokybę kelioms dienoms. Tyrimai rodo, kad miego trūkumas veikia panašiai kaip lengvas alkoholinis apsvaigimas – sulėtėja reakcija, sumažėja dėmesio koncentracija.
Pakanka vos dviejų sekundžių „mikromiego” prie vairo, kad automobilis spėtų išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Būtent todėl ekspertai rekomenduoja prieš laikrodžių sukimą kelias dienas eiti miegoti 15–30 minučių anksčiau, kad organizmas spėtų adaptuotis.
Antras veiksnys – apšvietimo pokytis. Perėjus prie vasaros laiko, rytais ilgiau tamsu, o vakarais ilgiau šviesu. JAV draudimo institutas IIHS (2024–2025 m. duomenimis) nustatė paradoksalų efektą: po perėjimo prie vasaros laiko pėsčiųjų ir dviratininkų žūčių skaičius sumažėjo 24 % (nes vakarais jie geriau matomi), tačiau avarijų dėl vairuotojų mieguistumo padaugėjo 12 %. Rudenį, grįžtant prie žiemos laiko, tendencija buvo atvirkštinė.
Kaip tai aktualu Lietuvoje
Lietuvoje vasaros laikas įsigalioja kovo paskutinį sekmadienį – šiemet tai kovo 30 diena. Nors Lietuvoje analogiško masto tyrimo neatlikta, fiziologiniai procesai universalūs: prarastą valandą jaučia visi, nepriklausomai nuo šalies.
Remiantis Lietuvos kelių policijos duomenimis, pavasarį avaringumo statistika ir taip blogėja dėl kelių priežasčių: keičiasi padangos (ne visi keičia laiku), didėja dviratininkų ir pėsčiųjų srautas, po žiemos pablogėjusi kelio danga. Laikrodžių sukimas prideda dar vieną rizikos faktorių – sumažėjusį budrumą pirmosiomis dienomis.
ES diskusijos dėl sezoninio laiko keitimo panaikinimo tęsiasi nuo 2019 m., kai Europos Parlamentas balsavo už atsisakymą. Tačiau sprendimas taip ir nebuvo įgyvendintas, nes valstybės narės nesutaria, kurį laiką – vasaros ar žiemos – palikti nuolatiniu. Kol šis klausimas neišspręstas, laikrodžių sukimas lieka kasmetine realybe.
Ką daryti šią savaitę
Kovo 30-ąją pasisukus laikrodžiui, pirmoji savaitė yra statistiškai rizikingiausia. Keletas paprastų žingsnių gali sumažinti riziką: kelias dienas prieš tai eiti miegoti 15–30 minučių anksčiau, pirmosiomis dienomis vengti ilgų kelionių ankstyvą rytą (jei įmanoma), per lietų išjungti tempomatą ir automatines funkcijas, o pajutus mieguistumą – sustoti ir pailsėti. Dviejų minučių pertrauka visada pigesnė nei avarija.
