Šiuolaikiniai elektromobiliai prie galingos nuolatinės srovės stotelės gali papildyti energijos atsargas per laiką, kurio užtenka kavos pertraukai. Kai kuriems 800 voltų architektūrą naudojantiems modeliams įkrovimas nuo 10 iki 80 proc. gali užtrukti apie 18–20 minučių. Todėl natūraliai kyla klausimas: jei automobilis gali būti kraunamas taip greitai, kodėl jo nekrauti tokiu būdu visada?
Atsakymas susijęs su dviem dalykais – kaina ir baterijos ilgaamžiškumu. Greitas DC įkrovimas yra nepakeičiamas ilgoje kelionėje, tačiau kasdienėje eksploatacijoje nebūtinai yra optimaliausias pasirinkimas.
Kas iš tiesų yra greitas įkrovimas?
Namų sąlygomis elektromobilis dažniausiai kraunamas kintamąja srove, arba AC. Automobilio vidinis įkroviklis ją paverčia baterijai tinkama nuolatine srove. Viešojoje didelės galios DC stotelėje dalis šio darbo atliekama pačioje infrastruktūroje, todėl energija baterijai gali būti perduodama gerokai didesne galia.
Rezultatas – labai trumpas sustojimas. „Novyny.LIVE“ pateikia šiuolaikinių modelių pavyzdžius, kai 10–80 proc. įkrovimo intervalui pakanka maždaug 18–20 minučių. Vis dėlto konkretaus automobilio greitis priklauso nuo baterijos temperatūros, jos įkrovos lygio, stotelės galios, automobilio įkrovimo kreivės ir kitų sąlygų.
Todėl užrašas „350 kW“ ant stotelės dar nereiškia, kad automobilis visą sesiją priims 350 kW galią. Didžiausia galia paprastai pasiekiama tik tam tikrame įkrovos intervale.
Kodėl baterija įkrovimo metu lėtina tempą?
Vairuotojai greitai pastebi vieną dėsningumą: nuo mažo įkrovos lygio baterija gali krautis labai sparčiai, tačiau artėjant prie 80 ar 100 proc. galia sumažėja.
Tai nėra stotelės gedimas. Automobilio baterijos valdymo sistema kontroliuoja temperatūrą, įtampą ir kitus parametrus bei reguliuoja įkrovimo galią. Artėjant prie aukšto įkrovos lygio baterija paprastai priima energiją atsargiau.
Dėl šios priežasties ilgose kelionėse neretai efektyviau sustoti dažniau ir krauti bateriją, pavyzdžiui, iki maždaug 70–80 proc., užuot kiekvieną kartą laukus 100 proc. Tikslus optimalus intervalas priklauso nuo konkretaus automobilio.
Ar DC įkrovimas iš tiesų spartina baterijos dėvėjimąsi?
Didelės galios įkrovimas baterijai sukuria didesnę šiluminę ir elektrocheminę apkrovą nei švelnesnis krovimas. Tačiau iš to nereikėtų daryti išvados, kad keli sustojimai greitojo įkrovimo stotelėje „sugadins“ elektromobilį.
Šiuolaikiniai elektromobiliai turi sudėtingas baterijos temperatūros valdymo sistemas. Automobilis pats riboja galią, kai sąlygos nėra tinkamos, o daug modelių prieš atvykstant į greitojo įkrovimo stotelę automatiškai paruošia bateriją optimaliai temperatūrai.
Šaltinis nurodo tyrimų duomenis, pagal kuriuos nuolatinis greito įkrovimo naudojimas per aštuonerius metus gali lemti maždaug 8 proc. didesnį talpos sumažėjimą, palyginti su lėtesniu įkrovimu. Šį skaičių reikėtų vertinti kaip konkrečiame šaltinyje pateikiamą orientyrą, o ne universalią garantiją kiekvienam elektromobiliui – baterijų chemija, klimatas ir naudojimo režimas skiriasi.
Didelę reikšmę turi ne tik galia, bet ir temperatūra
Ličio jonų baterijoms nepalankūs kraštutinumai. Labai šalta baterija negali optimaliai priimti didelės galios, todėl automobilis gali riboti įkrovimo greitį. Labai aukšta temperatūra taip pat nėra pageidautina.
Dėl to elektromobilio navigacijoje verta pasirinkti greitojo įkrovimo stotelę kaip kelionės tikslą, jei automobilis turi automatinio baterijos paruošimo funkciją. Sistema tuomet gali iš anksto pašildyti arba kitaip termiškai paruošti bateriją.
Tai ypač aktualu Lietuvos žiemą, kai šalta baterija prie tos pačios stotelės gali krautis pastebimai lėčiau nei vasarą.
Kada greitas įkrovimas yra geriausias pasirinkimas?
DC stotelės didžiausią naudą suteikia ten, kur svarbiausias laikas. Pavyzdžiui:
- važiuojant Vilnius–Klaipėda ar kita ilgesne trasa;
- keliaujant per kelias Europos valstybes;
- kai neturima galimybės įkrauti automobilio namuose ar darbe;
- kai per trumpą laiką reikia papildyti energijos kitai kelionės daliai;
- nenumatytai prireikus papildomo nuvažiuojamo atstumo.
Tokiais atvejais greitas įkrovimas yra ne kompromisas, o viena svarbiausių elektromobilio praktiškumą užtikrinančių technologijų.
Kasdieniam įkrovimui dažnai pakanka AC
Jeigu automobilis kiekvieną naktį stovi prie namo ar garaže ir yra galimybė įsirengti tinkamą įkrovimo prieigą, didelės galios DC stotelės kasdien dažniausiai nereikia. Automobilis gali ramiai krautis kelias valandas tuo metu, kai juo vis tiek nesinaudojama.
Be to, viešas greitas įkrovimas dažnai kainuoja daugiau nei energija namuose. Konkrečių Ukrainos tarifo skirtumų, pateikiamų pirminiame šaltinyje, tiesiogiai taikyti Lietuvai negalima, nes elektros kainodara ir viešojo įkrovimo tarifai skiriasi. Lietuvos vairuotojui verta lyginti savo namų elektros planą su konkretaus operatoriaus kWh ir galimais sesijos ar laiko mokesčiais.
Geriausia strategija – ne bijoti greito įkrovimo, o naudoti jį ten, kur jis naudingas
Elektromobilio savininkui nereikia vengti greitojo įkrovimo vien dėl baimės sugadinti bateriją. Automobiliai suprojektuoti taip, kad galėtų naudotis DC infrastruktūra, o baterijos valdymo sistema saugo elementus nuo netinkamų režimų.
Tačiau jei automobilis kiekvieną naktį stovi šalia AC įkroviklio, nėra daug priežasčių kasdien specialiai važiuoti prie itin galingos DC stotelės. Lėtesnis įkrovimas gali būti pigesnis ir švelnesnis baterijai, o greitą infrastruktūrą galima pasilikti kelionėms, kai sutaupytos minutės turi realią vertę.
Taigi svarbiausias principas paprastas: greitas įkrovimas yra įrankis, o ne priešas. Naudojamas pagal paskirtį jis padeda elektromobiliui tapti gerokai universalesne transporto priemone.
