Vandeniu galima gesinti beveik bet kokį gaisrą – tokia intuicija veikia daugumoje situacijų. Tačiau elektromobilio baterijai ji kartais tampa priešinga. Naujas Priešgaisrinės saugos tyrimų instituto (FSRI) tyrimas parodė: net 2026 metais neegzistuoja būdo, kuris realiai sustabdytų ličio jonų baterijos gaisrą – o vanduo, pilamas nekontroliuojamai, kai kuriais atvejais gali padėti ugniai persimesti į dar neužsidegusius baterijos elementus.
Ką tikrino tyrėjai
FSRI specialistai išbandė įvairius gesinimo metodus – specialias gesinimo antklodes, cheminius priedus prie gesinimo vandens ir kitas naujoviškas technologijas. Rezultatas nuvylė: nė vienas metodas realiai nesustabdo vadinamojo terminio pabėgimo (thermal runaway) – cheminės grandininės reakcijos, kuri persiduoda iš vieno baterijos elemento į kitą. Geriausias šiuo metu turimas sprendimas iš tiesų yra ir mažiausiai patikimas – tiesiog labai daug vandens.
Kodėl net vanduo ne visada padeda
Bet ar tai reiškia, kad kuo daugiau vandens, tuo geriau? Ne visai. Tyrėjų teigimu, tiesiog užpilti baterijos paketą vandeniu dažnai yra švaistymas – cheminė reakcija tuo nesustabdoma. Dar daugiau: kai kuriais atvejais vanduo gali paskatinti dar neužsidegusius baterijos elementus taip pat užsiliepsnoti. Kai baterija patenka į terminio pabėgimo būseną, gesintojų komandos realiai gali tik stebėti procesą ir stengtis jį valdyti – realaus sustabdymo tiesiog nėra. Dažniausiai belieka laukti, kol cheminė reakcija išblės savaime.
Kodėl tokie gaisrai trunka tiek ilgai
Geras pavyzdys – 2024 m. degęs „Tesla Semi“ krovininis vilkikas. Gesintojams prireikė dešimčių tūkstančių litrų vandens, o greitkelis dėl gaisro buvo uždarytas maždaug penkiolika valandų, kol liepsna buvo galutinai suvaldyta. Tai ne išimtis – kai kartą prasideda terminis pabėgimas, procesas paprastai turi savo laiką, kurio negalima gerokai sutrumpinti.
Svarbi pastaba, kurią lengva pamiršti
Prieš darant išvadą, kad elektromobiliai apskritai pavojingesni – tyrėjai primena ir kitą pusę. Elektromobiliai užsiliepsnoja rečiau nei benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, tai patvirtinta ne vieno ankstesnio tyrimo. Problema slypi ne tikimybėje, kad gaisras kils, o tame, kas nutinka, jei jis vis dėlto prasideda. Būtent šis skirtumas – rizikos dažnis prieš rizikos sunkumą – ir yra ta dalis, kurią sunkiausia paaiškinti visuomenei paprastais žodžiais.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Lietuvoje elektromobilių parkas kasmet auga, o kartu daugėja ir atvejų, kai priešgaisrinės tarnybos susiduria su baterijos gaisrais – tokie incidentai jau buvo fiksuoti tiek atvirose gatvėse, tiek požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse. Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos tokiais atvejais dažniausiai taiko panašią logiką kaip ir kitur Europoje: atjungia įkrovimą, aušina bateriją specializuota įranga ir stebi situaciją, kol reakcija nurimsta. Vairuotojui praktinė išvada paprasta – pastebėjus dūmus iš po elektromobilio, geriausia ne bandyti gesinti patiems, o nedelsiant trauktis saugiu atstumu ir skambinti 112.
