Elektromobilis atrodo pigesnis eksploatuoti visam laikui – jokios degalų akcizo, jokio CO2 mokesčio prie kolonėlės. Bet ta pati priežastis, dėl kurios jis pigus valstybei, kelia jai vis didėjančią problemą: kuo daugiau elektromobilių keliuose, tuo mažiau pajamų iš degalų mokesčių surenka biudžetas. Vokietija praėjusiais metais iš transporto priemonių mokesčio surinko apie 9,6 mlrd. eurų – suma stabili jau metų metus. Bet liepą net 29,3 proc. visų naujai registruotų automobilių šalyje jau buvo elektromobiliai, o iki 2035 m. jie apskritai atleisti nuo šio mokesčio.
Du modeliai, kurie ryškėja pasaulyje
Problema ne vien vokiška – ji kyla kiekvienoje šalyje, kur biudžetą papildo degalų mokesčiai: JAV, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Nyderlanduose, Austrijoje. Sprendimų ieškoma dviem kryptimis.
Pirmasis – įkrovimo elektros mokestis. Vokietijoje elektrai iš viešo tinklo šiuo metu taikomas 2,05 cento už kilovatvalandę mokestis plius PVM – įkraunant už 30 ct/kWh, mokesčiai sudaro apie 6,84 cento. Bet vyriausybė koalicijos sutartyje žadėjo šį mokestį sumažinti iki ES minimumo – 0,1 cento už kWh, o tai reikštų 20–40 proc. mažesnes pajamas nei dabar. Kompensacijai svarstomas atskiras įkrovimo mokestis – jis jau planuojamas ar taikomas Šveicarijoje ir dalyje JAV valstijų. Viskonsine renka 3 JAV centus už kWh, Šveicarijos federalinė taryba siūlo 22,8 rapeno – tai atitiktų maždaug 2,6–24 centus. Silpnoji vieta: namuose įsirengta saulės elektrinė tokį mokestį leistų apeiti, nebent, kaip svarsto Šveicarija, apmokestinti ir privačią saulės energiją.
Antrasis modelis – kilometražu pagrįstas mokestis, kurį šis portalas jau nagrinėjo Jungtinės Karalystės pavyzdžiu (nuo 2028 m. – apie 9 euro centai už kilometrą). Panašų kelią renkasi ir kiti: Islandija kasmet fiksuoja odometro rodmenis ir ima apie 5 centus už km (10 000 km per metus – 500 €), Naujoji Zelandija nuo 2024 m. elektromobiliams taiko apie 3,7 cento už km (370 € per metus), o Vokietijos transporto ministerijos mokslinė taryba, Aplinkos agentūra ir „Agora Energiewende” siūlo 5,4–6,5 cento už km – tai 540–650 € per metus prie tipinės 10 000 km ridos.
Kodėl vienam elektromobiliui mokestis kol kas nedidelis
Bet ar tai reiškia, kad elektromobilio savininkas šiandien moka mažiau apskritai? Taip – ir skirtumas ryškus. Vokietijoje, suvartojant 18 kWh/100 km ir mokant 30 ct/kWh, elektromobilio savininkas sumoka apie 37 centus elektros mokesčio. Tą patį atstumą įveikiančio vidaus degimo automobilio vairuotojas, sudeginęs 6 litrus benzino, sumoka beveik 4 eurus energijos mokesčio – daugiau nei dešimt kartų daugiau. Būtent šis atotrūkis ir yra priežastis, kodėl valstybės ieško naujų mokesčių mechanizmų.
Kaip yra Lietuvoje – ir kas galėtų keistis
Lietuvoje elektromobiliai šiuo metu visiškai atleisti nuo taršos mokesčio ir registracijos mokesčio, o lengviesiems (M1 kategorijos) automobiliams apskritai netaikomas joks bendras kelių mokestis – nei vidaus degimo, nei elektriniams. 2026 m. balandžio pradžioje Lietuvoje jau įregistruota apie 49 300 elektromobilių – 55 proc. daugiau nei prieš metus, bet tai vis dar tik apie 2,61 proc. viso lengvųjų automobilių parko. Kol elektromobilių dalis tokia maža, biudžetui poveikis minimalus – panašiai kaip ir Vokietijoje, kur diskusija apie mokesčių trūkumą irgi tik prasideda.
Bet Lietuvoje jau skamba platesnis politinis klausimas dėl automobilių apmokestinimo apskritai – aptartas ir šiame portale. Jei elektromobilių dalis kelyje toliau augs panašiu tempu, anksčiau ar vėliau Lietuva atsidurs prieš tą patį pasirinkimą, kurį šiandien svarsto Vokietija: įkrovimo mokestį ar kilometražu grįstą rinkliavą. Kuris modelis būtų pasirinktas, priklausys nuo to, ar svarbiau paprastas administravimas, ar tikslesnis ryšys tarp naudojimo ir mokėjimo.
