Vokietija ir Italija, pasitelkusios Europos liaudies partijos paramą, jau pasiekė vieną iš tikslų: 2035 m. griežtas vidaus degimo variklių draudimas buvo pakeistas į 90 % CO2 mažinimo tikslą. Dabar EP derybininkas Massimiliano Salini siūlo dar daugiau: dar švelnesnius tikslus ir gamintojams daugiau laiko jų pasiekti. Reakcija atėjo greitai — ir ji labai konkreti.
Danija, Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija ir Švedija birželio 8 d. pasirašė bendrą neoficialų dokumentą, kurį Euronews gavo ir publikavo. Žinutė — trumpa: tolesnio silpninimo nepriims.
Kas vyksta Briuselyje
Praeitų metų gruodį ES lyderiai sušvelnino Europos Komisijos siūlytą visišką vidaus degimo variklių draudimą nuo 2035 m. Vietoj 100 % nulinės emisijos tikslo buvo priimtas 90 % CO2 mažinimo reikalavimas — tai reiškia, kad nedidelė vidaus degimo variklių dalis lieka galima, jei gamintojų parko vidurkis atitinka ribą.
EP derybininkas Salini savo ataskaitos projekte eina toliau: siūlo kai kurių tikslų švelninimą ir ilgesnius terminus gamintojams. Vokietijos EPP pirmininkas Manfred Weberis gegužės 13 d. surengė aukšto lygio susitikimą, siekdamas išlaikyti šią trajektoriją.
Septynios valstybės: kodėl ne
Septynios valstybės savo dokumente argumentuoja keturiais argumentais. Pirma — klimato tikslai: tolesnio silpninimas keltų pavojų ES dekarbonizacijos trajektorijai. Antra — ekonominis konkurencingumas: aiški reguliavimo kryptis elektromobiliams yra investicijų signalas, kurį sušvelninus prarandamas. Trečia — energetinis saugumas: plečiamas elektromobilių parkas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro kainų svyravimų. Ketvirta — rinkos duomenys: EV pardavimai Europoje pirmą 2026 m. ketvirtį augo 33 % lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai — tai ne menka paklausa, o auganti rinka.
„Elektromobilių trajektorija gali sumažinti mūsų jautrumą būsimiems geopolitiniams krizėms ir iškastinio kuro kainų šokams”, — rašoma dokumente.
Kur yra Lietuva
Dokumento signatarų sąraše Lietuvos nėra. Nėra ir tarp aktyvių taisyklių švelninimo šalininkų. Lietuva, kaip dauguma mažesnių ES valstybių, šiame procese išlaiko tylų stebėtojo vaidmenį — nei stumdama griežtinimo, nei blokuodama.
Tačiau poveikis Lietuvos vairuotojui yra tiesioginis: kokia baigtimi pasibaigs šios derybos, tokia bus naujų automobilių pasiūla Lietuvoje po 2030 m. Jei Salini ataskaita bus priimta, gamintojams atsiras daugiau laiko ir erdvės vidaus degimo varikliams — ir tiek naujų, tiek naudotų automobilių rinka reaguos atitinkamai.
Redakcijos komentaras
Redakcijos vertinimu, septynios valstybės elgiasi logiškai: investicijų ciklai automobilių pramonėje matuojami dešimtmečiais, o reguliavimo netikrumas šioje situacijoje yra brangesnė klaida nei griežtesnis tikslas. Kitas dalykas — ar EPP ras pakankamai balsų Parlamente savo pozicijai. Socialdemokratai ir liberalai yra esminis matematikos elementas — ir kol jų pozicija neaiški, galutinė baigtis lieka atvira.
