2025 m. viduryje „Regitros” duomenys rodė ryškų, bet dar nedidelį pokytį: per pusmetį Kinijoje pagamintų elektromobilių skaičius Lietuvoje išaugo 63 % – nuo 226 iki 369 vienetų. Tuomet tai sudarė vos apie 1 % viso elektromobilių parko. Praėjus metams, skaičiai jau visai kitokie.
Nuo procento iki dviženklio skaičiaus
2026 m. duomenimis, kiniškos markės jau užima 6–8 % visų naujų elektromobilių registracijų Lietuvoje, ir šis skaičius auga kiekvieną ketvirtį. Tai reiškia, kad per metus kiniškų elektromobilių dalis naujose registracijose išaugo maždaug šešis–aštuonis kartus, palyginti su ankstesniu bendru parko rodikliu.
Įdomu, kad šis augimas vyksta nepaisant ES apsauginių priemonių. 2024 m. spalį įvestas baudžiamasis muitas kinų gamybos elektromobiliams iš dalies pasiekė tikslą pasauliniu mastu – Kinijoje pagaminti bateriniai elektromobiliai 2024 m. sudarė 22 % visos ES BEV rinkos, o 2026 m. pirmąjį ketvirtį – jau tik 17 %. Bet Lietuvoje lokalus vaizdas kitoks: kiniškų markių dalis čia toliau auga, nepaisant bendro ES sulėtėjimo.
Paradoksas: Europos markės po tuo pačiu muitu
Čia slypi mažai žinomas niuansas. Muitas taikomas ne pagal markę, o pagal gamybos šalį – todėl po juo pateko ir Vakarų koncernų modeliai, gaminami Kinijos gamyklose. „BMW iX3″ senosios kartos ir „Volvo” modeliai, importuoti iš Kinijos gamyklų, susidūrė su tuo pačiu muitu kaip „BYD” ar „Geely”. Rezultatas: Europos markių dalis tarp iš Kinijos importuojamų elektromobilių krito nuo 38 % 2024 m. iki 23 % 2026 m. pirmąjį ketvirtį.
Bendras vaizdas Lietuvoje 2026 m.
Platesniame kontekste elektromobilių parkas Lietuvoje išaugo ženkliai. Susisiekimo ministerijos duomenimis, liepos 1 d. šalyje buvo registruota beveik 56 tūkst. elektromobilių ir įkraunamų hibridų. Vien grynųjų elektromobilių (BEV) skaičius peržengė 54 tūkstančius – tai jau 3 % viso M1 klasės lengvųjų automobilių parko, palyginti su 1,95 % dar prieš metus. Toks augimas per vienerius metus reiškia, kad Lietuva pasivijo Europos vidurkį (2,5–3 %), kai kitose šalyse panašus lygis formavosi metų metais.
Fiziniams asmenims, perkantiems naują ar naudotą grynąjį elektromobilį, tebegalioja APVA parama – 2026 m. antrojo ketvirčio pabaigoje planuojama atverti naują, apie 20 mln. eurų vertės paramos kvietimą.
Ką tai reiškia perspektyvoje
Redakcijos vertinimu, Lietuvos atvejis rodo įdomų kontrastą su bendra ES tendencija – kol Europos lygiu kinų BEV dalis mažėja dėl muitų, mažesnėse, sparčiau elektrifikuojančiose rinkose, tokiose kaip Lietuva, kiniškos markės vis dar randa erdvę augti. Tikėtina, kad tai iš dalies lemia kaina – konkurencingos kiniškų modelių kainos lieka patrauklios rinkoje, kurioje elektromobilių dalis dar tik artėja prie Europos vidurkio, o ne jį jau seniai viršija.
