Augant elektromobilių skaičiui visoje Europoje, vyriausybės persvarsto, kaip finansuoti kelių infrastruktūrą. Jungtinė Karalystė jau paskelbė apie mokestį už nuvažiuotą mylią, taikomą akumuliatoriniams elektriniams ir įkraunamiems hibridiniams automobiliams nuo 2028 m. Tai kelia svarbų klausimą Lietuvai: ar panašus modelis galėtų būti įdiegtas mažėjant degalų akcizo pajamoms? Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip veikia JK sistema, kodėl ji buvo įvesta ir ar tie patys principai galėtų būti taikomi ir Lietuvoje.
Kaip veikia JK mokestis už mylią už elektromobilius
Jungtinės Karalystės vyriausybė patvirtino, kad nuo 2028 m. balandžio mėn. elektromobilių vairuotojai mokės atstumu pagrįstą kelių mokestį. Šis mokestis sukuria naują finansavimo mechanizmą kartu su esamu transporto priemonių akcizo mokesčiu (VED), kurį taip pat pradės mokėti elektromobilių savininkai.
Naujojo JK elektromobilių mokesčio analizė
Pagal naująją sistemą elektromobilių ir įkraunamų hibridinių transporto priemonių vairuotojai mokės nedidelį mokestį, pagrįstą jų metine rida. Remiantis JK vyriausybės skaičiavimais, tai padės kompensuoti mažėjančias degalų akcizo pajamas.
- Elektros transporto priemonės su baterijomis (BEV): 3 pensai už mylią.
- Įkraunami hibridai (PHEV): 1,5 penso už mylią.
- Apskaičiuotos metinės išlaidos: maždaug 200–300 svarų sterlingų vienam vairuotojui, priklausomai nuo ridos.
Tikimasi, kad vykdymas bus grindžiamas metiniais odometro patikrinimais atliekant technines apžiūras, nors ekspertai įspėja, kad privačių savininkų ir didelių transporto priemonių parkų ridos ataskaitų tvarkymas gali sukelti administracinių iššūkių.
Kodėl JK priėmė šį modelį ir ką juo siekiama išspręsti
JK žingsnis atspindi platesnę tarptautinę problemą: elektromobiliams keičiant vidaus degimo variklius turinčias transporto priemones, vyriausybės praranda dideles degalų akcizo pajamas. Vis dėlto keliams vis dar reikalinga priežiūra, dangos atnaujinimas ir žiemos priežiūra, nepriklausomai nuo to, kokia energija varo juos naudojančias transporto priemones.
Eksperto įžvalga
„Pasak ekspertų, bet kuri šalis, pereinanti prie elektromobilumo, galiausiai turi kompensuoti prarastas degalų mokesčių pajamas, kitaip kelių infrastruktūra tampa chroniškai nepakankamai finansuojama.“
- Logika paprasta: visos transporto priemonės naudojasi kelių tinklu, todėl visos turėtų sąžiningai prisidėti.
- Degalų akcizo sumažinimas JK jau sukūrė kelių priežiūros biudžeto spragas.
- Atstumu pagrįstas apmokestinimas užtikrina, kad dažnai eismo dalyviai prisidėtų proporcingai.
Šis požiūris atspindi perėjimą prie „naudojimu pagrįsto apmokestinimo“, kai mokėjimai priklauso nuo to, kiek naudojama infrastruktūra, o ne nuo to, kokį energijos šaltinį transporto priemonė sunaudoja.
Ar Lietuva galėtų įvesti kilometrais pagrįstą elektromobilių mokestį?
Teoriškai Lietuva galėtų apsvarstyti panašų modelį, ypač jei elektromobilių naudojimas toliau augs, o degalų mokesčiai mažės. Tačiau norint įdiegti JK stiliaus sistemą, reikėtų kruopštaus planavimo ir politinio sutarimo.
Pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti Lietuvoje
Keletas struktūrinių ir socialinių veiksnių turėtų įtakos tam, ar mokėjimo už kilometrą modelis galėtų būti veiksmingas.
- Pajamų aktualumas: Lietuvos biudžeto struktūra skiriasi nuo JK, o degalų akcizas gali atlikti mažesnį vaidmenį kelių finansavime.
- Administracinis sudėtingumas: Odometro skaitiklių patikrai, patvirtinimo procesams ir skaitmeninėms sistemoms reikėtų patikimos nacionalinės infrastruktūros.
- Visuomenės pritarimas: Elektromobiliai vis dar reklamuojami kaip ekologiški; Jų apmokestinimas gali atgrasyti nuo jų diegimo.
- Regioninis įkrovimo prieinamumas: Kaimo vietovių vairuotojai gali jausti neproporcingą poveikį, jei įkrovimo galimybės išliks ribotos.
Be to, Lietuvos elektromobilių parkas vis dar yra santykinai mažas, palyginti su JK, todėl pajamos iš tokio mokesčio trumpuoju laikotarpiu gali nepateisinti administracinių investicijų.
Galima nauda ir rizika Lietuvos vairuotojams
Jei Lietuva galiausiai įvestų mokestį už kilometrą, jo poveikis vairuotojams priklausytų nuo tarifo ir ridos tikrinimo metodo. Tokia sistema galėtų padėti teisingiau finansuoti kelius, tačiau galėtų sumažinti šiuo metu elektromobilių siūlomą sąnaudų pranašumą.
Praktinės pasekmės Lietuvai
Supratimas, kaip mokestis gali paveikti vairuotojus, gali padėti suformuluoti galimas būsimas politines diskusijas.
- Dažnai važiuojantys vairuotojai, ypač tarp Vilnių, Kauną ir Kaliforniją, patirtų didesnes metines išlaidas.
- Retkarčiais važiuojantys vairuotojai arba tie, kurie elektromobilius naudoja daugiausia mieste, patirtų minimalų poveikį.
- Kartu su metinėmis techninės apžiūros (TA) procedūromis ridos ataskaitas būtų galima integruoti į esamą infrastruktūrą.
- Prastai sukurtas modelis galėtų atgrasyti nuo elektromobilių naudojimo, o tai apsunkintų Lietuvos klimato ir energetikos tikslus.
Politikos formuotojams iššūkis būtų suderinti teisingumą, paprastumą ir ilgalaikį kelių finansavimo tvarumą.
Kokia jūsų nuomonė? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
