Įkraunami hibridai (PHEV) kažkada buvo laikomi puikiu tiltu tarp tradicinių vidaus degimo variklių ir visiškai elektrinių transporto priemonių. Tačiau nauji Europoje atlikti tyrimai rodo, kad jų tikroji nauda aplinkai yra daug mažesnė, nei teigiama – kai kuriais atvejais beveik neegzistuoja. Ir, pasak ekspertų, problema slypi ne pačioje technologijoje, o tame, kaip vairuotojai ja naudojasi.
Kodėl įkraunami hibridai nėra tokie „ekologiški“, kaip atrodo
Remiantis Transporto ir aplinkos (T&E) duomenimis, PHEV realiomis sąlygomis išmeta iki 3,5 karto daugiau CO₂, nei rodo oficialūs WLTP bandymų rezultatai. Nors gamintojai teigia, kad CO₂ išmeta apie 40 g/km, faktiniai matavimai vidutiniškai viršija 135 g/km – beveik identiški tradicinėms benzininėms transporto priemonėms.
Priežastis paprasta: dauguma įkraunamų hibridinių automobilių retai įkraunami. Kai išsikrauna maža baterija, automobilis elgiasi kaip sunkus benzininis visureigis, sveriantis daugiau nei dvi tonas, sunaudodamas 8–10 l/100 km. Trumpai tariant, be kasdienio įkrovimo šie automobiliai visiškai praranda savo ekologinę paskirtį.
Kaip bandymų rezultatai tapo klaidinantys
Pagal WLTP sertifikatą išmetamųjų teršalų kiekis apskaičiuojamas naudojant naudingumo koeficientą (UF), kuris įvertina, kiek laiko transporto priemonė važiuoja vien tik elektra. Laboratoriniai bandymai daro prielaidą, kad 84 % važiuojama elektra, tačiau realūs Europos Komisijos duomenys rodo, kad šis skaičius yra artimesnis 27 %.
Tai reiškia, kad dauguma Europos įkraunamų hibridinių automobilių vairuotojų savo variklius naudoja daug dažniau nei tikėtasi. Lietuvoje, kur nedaug namų ūkių turi namų įkroviklius, ši problema dar ryškesnė.
ES ruošiasi sugriežtinti išmetamųjų teršalų skaičiavimus
Europos Komisija kuria naują CO₂ matavimo sistemą, kuri atspindėtų realų naudojimą. Nuo 2027 gamintojų deklaruojamos išmetamųjų teršalų vertės bus automatiškai koreguojamos naudojant duomenis iš borto degalų sąnaudų stebėjimo įrenginių (OBFCM).
Nors pramonės grupė ACEA teigia, kad įkraunami hibridai išlieka gyvybiškai svarbia „pereinamojo laikotarpio technologija“, aplinkosaugos organizacijos, tokios kaip T&E, tvirtina, kad šie automobiliai tapo labiau statistine spraga nei tikru žaliuoju sprendimu.
„Įkraunami hibridai turėjo sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, tačiau jie dažniausiai padėjo automobilių gamintojams pasiekti tikslus popieriuje“, – sakė Julija Poliscanova iš T&E. „Be tinkamo įkrovimo jie tėra sunkūs benzininiai automobiliai su papildoma baterija.“
Didesnės baterijos nereiškia mažesnių išmetamųjų teršalų kiekių
Šiuolaikiniai įkraunami hibridai, tokie kaip „Škoda Kodiaq PHEV“, gali nuvažiuoti iki 115 km varomi elektros energija, tačiau didesnė jų masė (daugiau nei 2,2 tonos) padidina degalų sąnaudas, kai baterija išsikrauna. Šis modelis kartojasi tarp skirtingų prekių ženklų – didesnės baterijos, sunkesni automobiliai, didesnė reali išmetamųjų teršalų kiekis.
O kaip dėl hibridų su nuvažiuojamo atstumo padidinimu (EREV)?
Kai kurie automobilių gamintojai pereina prie nuvažiuojamo atstumo padidinimo hibridų, kai vidaus degimo variklis įkrauna akumuliatorių, o ne varo ratus. Tačiau tyrimai rodo, kad net ir šie modeliai teikia ribotą naudą aplinkai, jei vairuotojas daugiausia naudoja degalus, o ne elektrą.
Kas iš tikrųjų atsakingas?
- Gamintojai laikėsi galiojančių taisyklių ir pasinaudojo mokesčių lengvatomis bei CO₂ premijomis.
- Vairuotojai dažnai nereguliariai įkrauna savo automobilių – dėl ribotos prieigos arba dėl patogumo.
- Vyriausybės teikė pirmenybę subsidijoms, o ne įkrovimo infrastruktūrai, todėl buvo plačiai paplitęs netinkamas naudojimas.
Rezultatas yra paradoksas: visi gavo finansinės naudos, bet aplinka – ne. Automobilių gamintojai išvengė baudų, pirkėjai gavo paskatų, o CO₂ emisija beveik nepakito.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Turėti įkraunamą elektromobilį prasminga tik tuo atveju, jei galite jį įkrauti kasdien – namuose ar darbe. Be reguliaraus įkrovimo elektrinis atstumas tampa nereikšmingas, ir jūs liekate su sunkesniu, sudėtingesniu ir mažiau efektyviu benzininiu automobiliu.
Lietuviškomis sąlygomis, kur įkrovimo infrastruktūra už didžiųjų miestų, tokių kaip Vilnius ar Kaunas, ribų yra ribota, pilnai hibridinis (HEV) arba mažas elektrinis automobilis gali pasiūlyti geresnį realaus važiavimo efektyvumą.
Įkraunami hibridai teoriškai buvo puiki idėja, tačiau praktiškai jie dažnai neatitinka aplinkosaugos lūkesčių. Jei jie nėra nuolat įkraunami, jų privalumai išnyksta – lieka transporto priemonė, kuri nėra nei visiškai ekologiška, nei itin efektyvi.
Esminis dalykas: Įkraukite savo įkraunamą hibridą kasdien arba apsvarstykite galimybę pereiti prie transporto priemonės, kuri atitinka jūsų realius vairavimo įpročius.
Ar turite įkraunamą hibridą? Pasidalinkite savo patirtimi – ar jį reguliariai įkraunate, ar daugiausia naudojate benziną?
