Grįžti namo vakare, prijungi įkrovimo kabelį ir daugiau apie tai negalvoji. Ryte elektromobilis rodo 100 procentų. Daugeliui EV savininkų, turinčių namuose įkrovimo tašką, tai ne išimtis, o kasdienybė. Bet metų metus girdimas patarimas – laikyti bateriją tarp 20 ir 80 procentų – kelia klausimą: ar toks kasdienis pilnas įkrovimas iš tikrųjų kenkia?
100 procentų ekrane – ne visai 100 procentų realybėje
Čia slypi detalė, kurios dauguma vairuotojų nežino. Prietaisų skydelio procentai nesutampa tiksliai su absoliučiomis cheminėmis baterijos ribomis. Gamintojai palieka saugumo maržą virš ir žemiau realiai naudojamos talpos. Kai ekranas rodo 100 procentų, baterijos elementai iš tikrųjų nėra užpildyti iki maksimaliai įmanomos ribos.
Tas pats galioja ir apačioje – elektromobilis, rodantis 0 procentų, dažniausiai turi nedidelį techninį rezervą. Šios maržos apsaugo bateriją ir paaiškina, kodėl modernūs elektromobiliai geriau toleruoja retkarčiais pilną įkrovimą ar giliai iškrautą bateriją, nei leidžia manyti paprasta 20–80 taisyklė.
Ką iš tikrųjų parodė didelė duomenų analizė
Praktiniai duomenys iš daugiau nei 22 700 elektromobilių, apimančių 21 modelį, atskleidžia svarbiausią dalyką: ryškiausia pagreitėjusi degradacija atsiranda ne dėl pavienio įkrovimo iki 100 procentų, o dėl to, kiek laiko baterija po to praleidžia aukštame arba žemame įkrovos lygyje.
Automobiliai, kurie mažiau nei pusę viso laiko praleido virš 80 arba žemiau 20 procentų, prarado vidutiniškai apie 1,4 procento talpos per metus. Net kai ši dalis siekė 50–80 procentų laiko, skirtumas beveik nesikeitė – 1,5 procento. Tik grupėje, kur automobiliai daugiau nei 80 procentų viso laiko praleido kraštutinėse ribose, degradacija pastebimai šoktelėjo – iki maždaug 2,0 procento per metus.
Kodėl vienkartinis įkrovimas prieš kelionę skiriasi nuo kasdienio
Ar tai reiškia, kad įkrauti iki 100 procentų prieš tolimą kelionę pavojinga? Ne. Jei penktadienio vakarą įkraunate iki 100 procentų, nes šeštadienio rytą važiuojate į tolimesnę kelionę, ir netrukus išvažiuojate, baterija toje aukštoje riboje praleidžia palyginti nedaug laiko.
Visai kitaip yra, jei automobilį pilnai įkraunate sekmadienio vakarą ir jis stovi beveik nejudinamas iki ketvirtadienio. Darant tai sistemingai, baterija gerokai ilgiau būna zonoje, kurioje cheminis krūvis didesnis. Būtent todėl kasdieniam naudojimui nustatyta įkrovimo riba – pavyzdžiui, 80 procentų – vis dar naudinga: ji apsaugo nuo nereikalingo ilgo buvimo beveik pilnoje būsenoje.
Greitasis įkrovimas veikia labiau nei procentas
Analizė atskleidžia ir kitą svarbų veiksnį – panaudotą įkrovimo galią. Automobiliai, dažnai įkraunami nuolatinės srovės (DC) galia virš 100 kW, per metus prarado vidutiniškai apie 3,0 procento talpos. Transporto priemonės, įkraunamos daugiausia mažesne galia arba kintamąja srove (AC), prarado tik apie 1,5 procento.Tai nereiškia, kad greitojo įkrovimo reikia vengti – ilgoje kelionėje būtent jis daro elektromobilį praktišką. Skirtumą lemia rutina: kasdienis greitasis įkrovimas, kai galima ramiai įsikrauti namuose ar darbe, bateriją apkrauna labiau nei retkarčiais panaudotas greitasis įkroviklis kelyje.
Ką iš to pasiimti
Bendras tirtų 22 700 automobilių talpos praradimas siekė vidutiniškai 2,3 procento per metus – išlaikant tokį tempą, po aštuonerių metų liktų apie 81,6 procento pradinės talpos. Bet tai vidurkis; skirtumai priklauso nuo modelio, baterijos tipo, klimato ir naudojimo įpročių.
Praktinė pamoka paprasta: rytoj laukia ilga kelionė – nereikia nervintis dėl 97 procentų ekrane. Baterijos pilnas įkrovimas prieš pat naudojimą – visai kas kita nei sistemingas laikymas beveik pilnos kelias dienas iš eilės. O jei elektromobilis kurį laiką stovės nenaudojamas – atostogose ar garaže – geriau rinktis vidutinį įkrovos lygį, o ne 100 procentų ar beveik tuščią bateriją, laikantis konkretaus gamintojo rekomendacijos.
