Kiniški elektromobiliai Europos keliuose nebe egzotika – jų vis daugiau ir Lietuvoje, o didžiausias Vokietijos automobilių klubas ADAC neseniai griežtai ištestavo kelis populiariausius prekių ženklus: BYD, MG ir Nio. Ar šie palyginti prieinami elektromobiliai prilygsta Europos konkurentų kokybei ir patikimumui? Rezultatai nustebino net skeptikus.
Nuo abejotinos reputacijos iki „gerų” įvertinimų
Skirtingai nei nesėkmingas „Brilliance“ bandymas 2007 m., dabartiniai Kinijos prekių ženklai per pastarąjį dešimtmetį pažengė itin sparčiai. ADAC dabar daugumai Kinijos modelių, tarp jų BYD Dolphin, MG4 ir Nio ET5, skiria „gerus“ įvertinimus. Šios transporto priemonės pasižymi pažangiomis elektrinėmis pavaromis, priimtinu nuvažiuojamu atstumu, patikima konstrukcijos kokybe ir dosniomis garantijomis.
Konkrečiuose testuose BYD Seal gavo 2,0 balo įvertinimą (labai gerai), MG4 – 2,2–2,3, o XPeng P7 – 2,2. Nio ET7 pasiekė net 1,9 balo – tai geriausias rezultatas iš visų testuotų modelių, kelis balus žemiau nei „labai gerai“ riba. Aukšti „Euro NCAP“ susidūrimo testų rezultatai patvirtina, kad dauguma kiniškų modelių atitinka šiuolaikinius saugos lūkesčius.
Kur kiniški elektromobiliai vis dar atsilieka
Nepaisant gerų saugumo ir jėgos agregatų įvertinimų, kelios problemos išlieka. Daugelio automobilių, tarp jų BYD ir MG, vairuotojo pagalbos sistemos buvo prastai sukalibruotos arba pernelyg jautrios – testuotojai dažnai fiksavo klaidingą kelio ženklų atpažinimą bei pernelyg aktyvius įspėjamuosius signalus.
Antra dažna problema – informacijos ir pramogų sistema. Dauguma modelių labai priklauso nuo jutiklinio ekrano meniu su minimaliu fizinių mygtukų skaičiumi. Maži šriftai, painūs meniu ir prastas vertimas (pavyzdžiui, BYD Atto 3) žymėti kaip pagrindinės naudojimo problemos. Kai kuriuose modeliuose testų metu neveikė net pagrindinės funkcijos – radijas ar oro kondicionierius.
Aptarnavimas ir dalys – vis dar netolygu
Kinijos prekių ženklai netolygiai atstovaujami aptarnavimo tinkluose. MG, BYD ir GWM turi stipriausią atstovybių tinklą Vokietijoje. Nio naudojasi mažiau nei 20 aptarnavimo centrų ir mobiliuoju remonto padaliniu. Atsarginių dalių prieinamumas irgi kelia susirūpinimą – kai kurie savininkai laukė kėbulo dalių savaites, o mažesni prekių ženklai net sustabdė gamybą ar visiškai pasitraukė iš rinkos.
Kaip tai atrodo Lietuvoje
Lietuvos rinkoje situacija skiriasi nuo ADAC aprašytos netolygios paveikslo dalies. BYD čia oficialiai atstovaujama per „Inchcape“ saloną Vilniuje, o netrukus – ir Kaune bei Klaipėdoje, su pilnu garantiniu bei serviso aptarnavimu. MG taip pat turi oficialų atstovą – „Autobrava Motors“, siūlantį net 13 skirtingų modelių su septynerių metų arba 150 000 km garantija, viena ilgiausių masinės rinkos segmente. Nio Lietuvoje oficialaus atstovo kol kas neturi – tai reiškia, kad būtent šio prekės ženklo savininkams ADAC aprašyta ribota aptarnavimo tinklo problema aktualiausia.
Redakcijos vertinimu, ADAC išvada, kad kiniški elektromobiliai nebėra „pigūs ir pavojingi“, Lietuvos pirkėjui aktuali dvejopai: viena vertus, techninė kokybė ir sauga iš tikrųjų priartėjo prie europietiškų konkurentų, kita vertus – prieš renkantis konkretų prekės ženklą verta patikrinti, ar jis turi oficialų atstovą ir realų aptarnavimo tinklą Lietuvoje, o ne tik importuotus egzempliorius be garantinės priežiūros.
Ką verta atsiminti
ADAC verdiktas aiškus: daugelis kiniškų elektromobilių šiandien lenkia kai kuriuos europiečius pagrindinėse srityse – saugume, jėgos agregatų kokybėje ir garantijų apimtyje. Tačiau skaitmeninių sąsajų problemos, nevienodas paslaugų prieinamumas ir nežinoma ilgalaikė perpardavimo vertė tebelieka realūs klausimai, į kuriuos verta atsakyti prieš pasirašant pirkimo sutartį.
