Kuro vagystė be įsilaužimo ir be nė cento sumokėto prie kasos – tiek teko konstatuoti Prancūzijos policijai dėl įvykio Violaines miestelyje, netoli Lanso. Iš vienos degalinės kolonėlės per kelias savaites dingo 6 400 litrų dyzelino. Įtariamasis – 23 metų vyras. Jis nelaužė spynų, nesiveržė pro langą ir net nesukėlė signalizacijos. Viskas vyko tiesiog prie pompos, dienos šviesoje, tarsi eilinis degalų pylimas.
Ir tai – tik pradžia. Panašių atvejų per pastarąjį mėnesį Prancūzijoje užfiksuota bent dar du.
Kaip veikė kuro vagystės schema: apgautas ne užraktas, o impulsų jutiklis
Pagal Prancūzijos visuomeninio transliuotojo France Info pranešimus, vagystė buvo įmanoma todėl, kad įtariamasis sugebėjo apgauti arba neutralizuoti impulsų jutiklius – įrenginius, kurie fiksuoja, kiek kuro faktiškai išduota per pompą. Kai jutiklis „nemato“ tikro kiekio, sistema nesiunčia signalo į centrinį serverį, o mokėjimo atsisakymas neįvyksta – kuras tiesiog teka į paslėptas talpyklas ar cisternas. Būtent taip per kelias savaites galėjo susikaupti 6 400 litrų, o degalinėje ilgai niekas nepastebėjo nieko įtartino.
Kiek tai vertės? Rugsėjo mėnesį Prancūzijoje dyzelinas vidutiniškai kainavo apie 2,34 euro už litrą – taigi vagystės vertė artėja prie 15 000 eurų. Bet ar tokia schema apskritai įmanoma be specifinių žinių apie degalinės įrangą? Vargu.
Trys degalinės per mėnesį – schema plinta greičiau, nei tikėtasi
Violaines – ne vienintelis atvejis. Prieš tris savaites Mozelyje panašiu būdu, tik naudojant magnetinį prietaisą sistemai apgauti, naktį buvo nutekinta daugiau nei 1 000 litrų dyzelino. Iš viso nuo rugsėjo pradžios Prancūzijoje nukentėjo mažiausiai trys degalinės.
Francis Pousse, nacionalinės degalinių ir naujų energijų asociacijos vadovas, situaciją komentuoja trumpai: tokias schemas „studijuoja“ žmonės, turintys naftos ūkio žinių. Kitaip tariant, tai nebe atsitiktiniai chuliganai, o asmenys, suprantantys, kaip veikia degalinės infrastruktūra iš vidaus. Vieni degalinių operatoriai jau peržiūri vaizdo stebėjimo sistemas. Kiti – dar net nežino, kad jų jutikliai apskritai gali būti apgauti.
Ką tokia vagystė reikštų pagal Lietuvos įstatymus
Prancūzijoje už kuro vagystę degalinėje gresia iki 3 metų laisvės atėmimo ir iki 45 000 eurų baudos. Lietuvoje riba nustatyta kitaip, bet principas panašus. Pagal ANK 108 straipsnį, smulki vagystė, kai pagrobto turto vertė neviršija 150 eurų (trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), baudžiama administracine 90–400 eurų bauda. Kai vertė didesnė – veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnį, o tai jau baudžiamoji byla: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
6 400 litrų vertė – nesvarbu, ar skaičiuojama Prancūzijos, ar Lietuvos kainomis – šią ribą viršija dešimtis kartų. Sunku nepastebėti, kad abiejose šalyse rezultatas būtų tas pats: ne administracinis protokolas, o teismo salė.
Ir kol vieni sistemų kūrėjai galvoja, kaip apsaugoti pompas nuo tokių gudrybių, kiti vairuotojai net neįtaria, kad prie tos pačios kolonėlės, prie kurios jie stovi eilėje, kažkas jau bando ją apgauti.
