Dyzelinis visureigis už 13–14 tūkst. eurų atrodo kaip savaime suprantamas sprendimas. Bet benzininiai visureigiai tame pačiame biudžete vis dažniau laimi pačiu paprasčiausiu dalyku — jų nereikia gelbėti nuo detalių, kurių vairuotojas net nemato. Jokio užsikišusio suodžių filtro. Jokio apkalkėjusio EGR vožtuvo. Jokių penkių kilometrų kelionių iki darbo, po kurių variklis tyliai prašo pasivažinėti greitkeliu, kad pats išsivalytų.
Spalį skelbimų portalai atgyja: vieni skuba parduoti automobilį prieš žiemą ir padangų keitimą, kiti ieško ko nors tvirtesnio už turimą sedaną. Kaip tik tuo metu Lenkijos portalas „Wybór Kierowców“ paskelbė benzininių visureigių iki 60 tūkst. zlotų sąrašą — spalio 10 d. kursu tai apie 13 700 eurų. Prie kiekvieno modelio redakcija įvardijo tą patį: vieną variklį, kurio verta ieškoti, ir kelis, kuriuos geriau praleisti.
Kodėl benzinas šiame biudžete nebėra kompromisas
Beveik visi į sąrašą patekę varikliai turi vieną bendrą savybę — jie atmosferiniai. Be turbinos, be tiesioginio įpurškimo aukšto slėgio sistemos (išskyrus vieną atvejį), be elektroninių gudrybių, kurios po 200 000 km pradeda kainuoti daugiau nei pats automobilis.
Prie to prisideda dar vienas techninis niuansas, kurio skelbimuose niekas nerašo. „Honda“ 2.0 i-VTEC, „Mazda“ 2.0 SkyActiv-G, „Toyota“ 2,0 l „Valvematic“ ir „Hyundai“ 1.6 GDI varikliai dirba su paskirstymo grandine, ne diržu. Vadinasi, iš priežiūros grafiko išnyksta viena iš brangiausių planinių eilučių — diržo komplekto keitimas kas 100–150 tūkst. km.
Bet ar atmosferinis variklis šiandien nėra tiesiog per lėtas? Skaičiai sako, kad ne tragiškai: „Honda CR-V IV“ su 2.0 i-VTEC (155 AG, 192 Nm) iki šimto įsibėgėja maždaug per 10,2 sekundės, o gamintojas deklaruoja apie 7,4 l/100 km. Tai ne sportinis rezultatas. Užtat tai variklis, kurio meistras neapžiūrinėja kaip paciento.
„Consumer Reports“ apklausose mažiausiai problemų keliančių visureigių grupėje nuolat atsiranda „Honda CR-V“ ir „Toyota RAV4“ — ir būtent benzininės jų versijos, ne dyzelinės.
Trys japonai, prie kurių dangčio mechanikai nesiraukia
„Honda CR-V IV“
Už maždaug 13 700 eurų realu rasti 2014–2015 m. automobilį su turtingiausia įranga. Rinkitės 2.0 i-VTEC — tai saugiausias variantas tiems, kam svarbu nervų ir pinigų tausojimas. Automobilis nėra nei greitas, nei ekonomiškiausias klasėje, bet jo pakaba atlaiko tai, ko neatlaiko konkurentai.
„Mazda CX-5 I“
Tiek pinigų užtenka pirmosios kartos pabaigos automobiliams — 2016–2017 m. Patikimiausias pasirinkimas čia yra atmosferinis 2.0 SkyActiv-G su 165 AG. Pirmoji „CX-5“ karta iki šiol išlieka viena stabiliausių asfalte šioje klasėje, o bagažinė — standartinės formos, 503 litrai. Jokių keistų nuolydžių, kuriuose nepastatysi vaikiško vežimėlio.
„Toyota RAV4 IV“
Ketvirtoji karta neturi rimtų mechaninių problemų — tai patvirtina ir šaltinis, ir servisų praktika. Protingiausias variklis — 2,0 l „Valvematic“ su 152 AG. Jei biudžetas mažesnis, dėmesio nusipelno ir trečioji karta po 2010 m. atnaujinimo: ten įrengtas tas pats „Valvematic“ agregatas, tik automobilis kainuoja gerokai mažiau.
Gamintojo instrukcijoje parašyta vienaip. Garaže — kiek kitaip: šių trijų modelių savininkai į servisą dažniausiai užsuka dėl ridos, ne dėl staigmenų.
Korėjietis, šeimos vežimas ir vienas pasirinkimas ne visiems
„Hyundai Tucson III“
Pakabos nustatymas čia vienas patogiausių klasėje. Varikliui galioja viena sąlyga: atmosferinis 1.6 GDI su 132 AG yra logiškas sprendimas mieste ir priemiestyje, bet ne visiškai pakrautam automobiliui greitkelyje. Tai tiesioginio įpurškimo variklis, todėl prieš pirkimą verta išsiaiškinti, ar ankstesnis savininkas žinojo, kas yra įsiurbimo vožtuvų apnašos.
„Nissan X-Trail III“
Už tokius pinigus randami 2016–2018 m. automobiliai. Trečioji karta nebeturi ankstesnio „X-Trail“ kampuoto charakterio — ji sąmoningai pasukta į komfortą ir šeimą. Atitinkamai keičiasi ir patikros prioritetai: pavarų dėžės būklė ir serviso istorija čia svarbesnės už kėbulo įbrėžimus.
„BMW X5 II“
Šiame sąraše tai vienintelis didelio dydžio prabangus visureigis, stovintis virš visų kitų. Už 13 700 eurų galima rasti gerai prižiūrėtą 2010–2013 m. automobilį. Čia ir slypi spąstai: pirkimo kaina tokiam automobiliui yra mažiausia išlaidų eilutė. Sprendimas — jūsų. Sąskaita — irgi.
Kuriuos benzininius visureigius realu rasti Lietuvoje
Peržiūrėjome „Autoplius“ skelbimus: benzininių šio sąrašo visureigių pasiūla kuklesnė nei dyzelinių, o „Mazda CX-5“ ir „Nissan X-Trail“ atveju skirtumas ypač matomas. Kas yra ieškojęs benzininio visureigio skelbimuose — tas žino, kiek laiko tai užima.
Sunku nepastebėti, kad pirkėjai vis dar instinktyviai renkasi dyzelį — net kai automobilis stovi mieste ir per metus nuvažiuoja vos keliolika tūkstančių kilometrų. Būtent tokiam naudojimui dyzelinis variklis yra pats nepraktiškiausias variantas.
Prieš sutartį šiuose automobiliuose verta patikrinti bent tai:
- alyvos keitimo intervalus pagal serviso knygelę — grandinei planinis keitimas nereikalingas, bet tempiklį sendina pernelyg ilgai nekeista alyva;
- visų varomųjų ratų sistemos ir diferencialo alyvos istoriją — dažniausiai pamirštama eilutė;
- tiesioginio įpurškimo variklio įsiurbimo kolektoriaus būklę, jei renkatės 1.6 GDI;
- automatinės pavarų dėžės elgesį šaltą rytą, o ne įkaitusios po bandomojo važiavimo.
Kas atsitiks šioms kainoms po poros metų
Atmosferinių benzininių visureigių pasiūla trauksis savaime. Naujų jų kartų nebegamina — jų vietą užėmė hibridai ir maži turbininiai varikliai, o esamos mašinos tiesiog sens. Šiandien 13 700 eurų dar leidžia rinktis tarp šešių modelių ir kelių kartų. Po dvejų metų už tuos pačius pinigus greičiausiai teks žiūrėti į tuos pačius automobilius, tik su 60–80 tūkst. km didesne rida ir be pasirinkimo prabangos.
