Kaunietis atvažiavo apžiūrėti 2020 metų „Mercedes-Benz” GLE. Skelbime – be priekaištų, rida nedidelė, kaina patraukli. Pasikvietė mechaniką iš savo serviso. Po dvidešimties minučių po kapotu šis parodė drėgną dėmę prie laidų pluošto – oro kondicionieriaus kondensatas bėgo tiesiai ant elektronikos. Pardavėjas tvirtino apie tai nieko nežinojęs.
Toks atvejis nėra atsitiktinumas. Perkant naudotą „Mercedes-Benz”, prestižinis ženklas ant grotelių dar nereiškia, kad automobilis liks be staigmenų. Kai kurios modelių kartos turi konkrečius, pasikartojančius gedimus – nuo variklio iki elektronikos – kuriuos verta žinoti dar prieš apžiūrą.
Sedanai, kurių problemas servisai žino vardais
Mercedes-Benz C300 (2015 m.) savininkus dažniausiai vargina kalimo vožtuvo (PCV) gedimai ir elektrinio vairo stiprintuvo triktys. Nemažai skundų sulaukė ir panoraminis stoglangis – kai kuriems egzemplioriams jo tvirtinimai atsilaisvina važiuojant.
Mercedes-Benz C250 (2012 m.) paleidus šaltą variklį dažnai išduoda garsų, traktorių primenantį stuksenimą. Kalti susidėvėję fazių reguliavimo mechanizmai ir skirstymo grandinė. Prie problemų prisideda ir galinio posparnio korozija.
Mercedes-Benz CLA250 (2014 m.) turi nemalonią savybę: variklis gali netikėtai užgesti važiuojant, o automobilis po to pereina į avarinį režimą be galimybės pagreitėti.
Mercedes-Benz S550 (2007 m.) reprezentacinis sedanas paveldėjo nepatikimą automatinę pavarų dėžę. Ji linkusi užstrigti vienoje pavaroje arba visiškai blokuoti judėjimą.
Mercedes-Benz E350 (2006 m.) turi susidėvinčio balansinio veleno keliamą vibraciją ir – kur kas rimčiau – kuro nuotėkius į saloną.
Ar tai reiškia, kad kiekvienas šių modelių egzempliorius sugadintas? Ne. Bet tikimybė sutikti tokį gerokai didesnė, nei norėtųsi mokant premium klasės kainą.
Krosoveriai ir „Sprinter” – tos pačios ydos, kitas kėbulas
Mercedes-Benz GLC (2019 m.) bazinėse komplektacijose siūlo kuklią įrangą, o silpni kėbulo elementų tvirtinimai kartais leidžia priekiniam buferiui atsilaisvinti didesniu greičiu.
Mercedes-Benz GLE (2020 m.) surinko net 36 atšaukimus – daugiausia dėl oro kondicionieriaus nuotėkio, kuris užlieja grindis, sukelia laidų koroziją ir gali sugadinti 48 voltų bateriją.
Mercedes-Benz GLE350 (2016 m.) kartoje pasitaiko netikėtų kuro siurblio sustojimų ir nenuspėjamo pavarų dėžės užsiblokavimo „Park” padėtyje.
Mercedes-Benz GLB250 (2020 m.) kenčia nuo atsilaisvinusio galinio spoilerio, staiga išsijungiančių skaitmeninių ekranų ir pagalbos iškvietimo sistemos gedimų.
Mercedes-Benz Sprinter (2016 m.) furgonuose fiksuoti probleminiai ratų jutikliai. Dėl jų automobilis gali savavališkai pagreitėti, rodyti klaidingus saugos sistemų pranešimus ir net blokuoti stabdžius.
Kai kurie dalykai automobilyje veikia, kol neveikia. Ir tada kainuoja – vieno serviso vizito sąskaita siekia kelis šimtus eurų, o laidų pluošto keitimas po kondicionieriaus nuotėkio – jau kelis tūkstančius.
Ką sako naujausi patikimumo skaičiai
J.D. Power 2026 metų patikimumo (Vehicle Dependability) tyrime, kuriame vertinami trejų metų senumo automobiliai, „Mercedes-Benz” surinko 235 problemas šimtui automobilių. Tai geriau nei „Audi” (244), bet gerokai prasčiau nei rinkos lyderis „Lexus”, kurio rodiklis – vos 151. Redakcija peržiūrėjo tyrimo duomenis: atotrūkis tarp geriausiai ir prasčiausiai vertinamų premium ženklų pastaraisiais metais tik didėja.
Lietuvai ši statistika aktuali tiesiogiai. Apie 65 proc. šalyje parduodamų naudotų automobilių atkeliauja iš Vokietijos, o kitų šaltinių duomenimis, net 36,3 proc. viso importo sudaro būtent vokiškos mašinos. „Volkswagen”, „Audi”, „BMW” ir „Mercedes-Benz” kartu sudaro apie 55 proc. visos naudotų automobilių rinkos Lietuvoje. Vidutinis šalies automobilių parko amžius 2026 m. viduryje siekė 17 metų ir 2 mėnesius – tad dauguma importuojamų „Mercedes” jau seniai išėję iš garantinio laikotarpio.
Sunku nepastebėti, kad prabangos segmente aukšta pirkimo kaina savaime nesumažina rizikos – ji tik pakelia remonto sąskaitą. Ženklo, žinomo dėl inžinerijos, silpniausios vietos dešimtmečiais kartojasi panašiose sistemose: nuo pakabos iki elektronikos.
Kaip patikrinti naudotą „Mercedes” prieš pasirašant sutartį
Kas bent kartą stovėjo prie naudoto automobilio kartu su mechaniku ir girdėjo žodžius „čia bus brangu” – tas žino, kaip greitai dingsta pasitikėjimas gražiu skelbimu. Prieš perkant konkretų modelį iš šio sąrašo, verta atlikti kelis paprastus, bet dažnai praleidžiamus žingsnius:
- patikrinti automobilio istoriją per tokias paslaugas kaip „carVertical” – jos parodo VIN kodo istoriją, atliktus atšaukimus ir žymes apie avarijas;
- paprašyti serviso knygelės ir įsitikinti, ar atlikti visi gamintojo paskelbti atšaukimai, ypač GLE ir GLB modeliams;
- apžiūrėti variklio skyrių dėl drėgmės pėdsakų, ypač aplink laidų pluoštus po oro kondicionieriaus sistema;
- išbandyti automatinę pavarų dėžę ilgesnėje kelionėje, ne tik apžiūros aikštelėje – užstrigimas „Park” padėtyje dažnai pasireiškia tik po ilgesnio važiavimo.
Nė vienas iš šių patikrinimų neužtrunka ilgiau nei valandą. Bet būtent jie dažnai nulemia, ar naudotas „Mercedes” taps patikimu kasdieniu automobiliu, ar reguliariu serviso lankytoju dar ilgus metus.

