„Tai mersas – jam nieko nebus.“ Šią frazę neretai išgirsta tas, kas apžiūri naudotą W204 kartos „Mercedes-Benz C klasę“. Tačiau Mercedes W204 varikliai skiriasi kaip diena ir naktis. Vienas tarnauja ilgus metus be didesnių bėdų, kitas jau antrame šimte tūkstančių kilometrų prašo naujos paskirstymo grandinės.
2007–2014 m. gamintų automobilių kainos jau seniai nukritusios, todėl pirkėjų netrūksta. Didelė dalis jų į Lietuvą atvežta iš Vokietijos. Žiūrėti reikia ne vien į ridą. Svarbiau variklio kodas ir tai, ar automobilis pagamintas prieš 2011 m. atnaujinimą, ar po jo.
Kodėl 2011 m. atnaujinimas svarbesnis už ridą
ADAC gedimų statistikoje ši karta aiškiai skyla į dvi dalis. 2009 m. pirmą kartą registruotiems automobiliams tenka 49,1 gedimo atvejo 1 000 automobilių, o 2012 m. registruotiems – jau tik 17,6. Skirtumas beveik triskart. Tarp pasikartojančių gedimų priežasčių ADAC nurodo ir paskirstymo grandinę – 2007 m. bei 2009–2011 m. automobiliuose.
2011 m. atnaujinta „C klasė“ gavo naują priekį, kokybiškesnes salono medžiagas ir dalį pakeistos technikos. Kai kurios variklių silpnybės ištaisytos maždaug tuo pačiu metu. Todėl pagaminimo data čia pasako daugiau nei skelbime nurodyta rida, kuri, kitaip nei data, ne visada būna tikra.
Dyzeliai: OM646 ar OM651
OM646 – tik iki 2009 metų
Ankstyviausi C 200 CDI ir C 220 CDI turi OM646 variklį. Gebrauchtwagenberater.de duomenimis, C 220 CDI jį pakeitė 2009 m. birželį, C 200 CDI – lapkritį. Tipinės bėdos – kietųjų dalelių filtro slėgio skirtumo jutiklis ir alyvos aušintuvas. Tačiau šie automobiliai seniausi, tad paprastai ir daugiausia nuvažiavę.
OM651 – purkštukai ir grandinė
OM651 į šią kartą atkeliavo 2008 m. pabaigoje. Galingesnėse C 220 CDI ir C 250 CDI versijose sumontuoti pjezoelektriniai purkštukai, kuriuos „auto motor und sport“ vadina brangiais ir dažnai gendančiais. Sugedus purkštukui užsidega variklio lemputė ir automobilis pereina į avarinį režimą. C 220 CDI elektromagnetinius purkštukus gavo nuo 2011 m. pavasario, o C 250 CDI pjezoelektrinius išlaikė iki pat gamybos pabaigos. C 180 CDI ir C 200 CDI elektromagnetinius purkštukus turėjo nuo pradžių.
Antroji bėda – paskirstymo grandinė ir jos įtempiklis, daugiausia pirmųjų gamybos metų varikliuose. Grandinė yra variklio gale, pavarų dėžės pusėje, todėl jos keitimas reikalauja daug darbo. Ar nuo ankstyvo OM651 reikia bėgti? Nebūtinai, jei serviso istorijoje matyti, kad purkštukai ir grandinė jau pakeisti.
Benzininiai: M271 grandinė ir M274 išeitis
M271 montuotas į C 180 Kompressor, C 200 Kompressor ir vėlesnes turbo versijas. Pagrindinė jo bėda – išsitempianti paskirstymo grandinė, o jai sugedus variklis paprastai patiria rimtą žalą. MBWorld forumo savininkai rašo, kad grandinę neretai tenka keisti apie 160 tūkst. km. Kitas niuansas – skirstomųjų velenų reguliatorių elektromagnetai: per juos alyva gali prasisunkti laidais iki pat variklio valdymo bloko.
Mechanikai pataria variklį išklausyti užvedant šaltą. Kelias sekundes trunkantis barškesys gali reikšti, kad dėvisi grandinė arba velenų reguliatoriai. Skelbime – „variklis tylus kaip pelė“. Šaltą rytą – visai kita melodija.
Visai kita istorija – M274. Šis 1,6 l turbo variklis (115 kW) C 180 versijoje atsirado 2012 m. gegužę, ir gebrauchtwagenberater.de jį vadina gerokai labiau rekomenduotinu nei M271. Gaila, kad tokių automobilių nedaug – jie gaminti vos porą metų. Šešiacilindrį C 350 CGI vargina aukšto slėgio kuro siurblys ir NOx jutikliai, o V6 dyzelį OM642 – alyvos aušintuvo sandarikliai.
7G-Tronic: alyva lemia daugiau nei atrodo
Septynių pavarų 7G-Tronic (722.9) dėžė montuota į šešiacilindres ir dalį keturcilindrių versijų, o dalis ankstyvųjų keturcilindrių turi penkių pavarų automatą. Silpnoji 7G-Tronic vieta – elektroninė valdymo plokštė su vidiniais greičio jutikliais. Kai ji genda, dėžė trūkčioja, nebeperjungia pavarų arba pereina į avarinį režimą ir dažnai užstringa antroje pavaroje.
Prieš perkant verta nuskaityti klaidų kodus: įrašyti jutiklių kodai rodo, kad problema elektronikoje, o ne mechanikoje. „Auto motor und sport“ primena, kad automatinės dėžės alyva keičiama po 60 000 km. Jei serviso knygelėje tokio įrašo nėra, o rida artėja prie 200 tūkst. km, yra dėl ko derėtis.
Kėbulas: durų apačios ir tai, ko nesimato
Rūdys šiai kartai gresia mažiau nei pirmtakėms. „Auto motor und sport“ pažymi, kad W202 ir W203 durų apatinės briaunos bei ratų arkos dažnai sulaukdavo dažų iš balionėlio, o W204 matomų rūdžių paprastai neturi. Vis dėlto savininkų forumuose pasitaiko pranešimų apie rūdijančias duris ir B statramsčio apačią. Druskuotuose Lietuvos keliuose apžiūrėkite:
- durų apatines briaunas ir vandens nutekėjimo angas, ypač po sandarinimo gumomis;
- universalo galinio dangčio amortizatorių tvirtinimo vietas;
- galinės ašies rėmą – ADAC duomenimis, jis kartais rūdija, o pasak gebrauchtwagenberater.de, remontas kainuoja apie 2 000 eurų;
- stabdžių vamzdelius, kuriuos TÜV ataskaitose mini ADAC.
Kuri versija turi ateitį
ADAC rekomenduoja naudotą C 180 arba C 200 su automatine dėže, o gebrauchtwagenberater.de pataria rinktis atnaujintą C 220 CDI. Geriausia – pagamintą nuo 2011 m. pavasario, kai įdėti elektromagnetiniai purkštukai. Benzininio norintiems saugiausias pasirinkimas – C 180 su M274.
Mobile.de skelbimuose 2011–2013 m. C 220 CDI su 145–217 tūkst. km rida siūlomi maždaug už 9–13,5 tūkst. eurų, o atvežus prisideda transportavimo ir registracijos išlaidos. Jauniausiems sedanams jau daugiau nei dvylika metų, tad tvarkingų atnaujintų egzempliorių su aiškia istorija kasmet mažės. Tikėtina, kad per kelerius metus jų kainos nebekris taip greitai kaip ankstyvųjų, ir skirtumas tarp „prieš 2011“ ir „po 2011“ dar padidės.
