Naudotų elektromobilių nuvertėjimas jau seniai laikomas viena didžiausių jų silpnybių – argumentas, kurį pirkėjai girdi kone kiekviename pokalbyje apie elektromobilius. Bet naujas Europos tyrimas rodo kitokį vaizdą: didelė dalis šio nuvertėjimo rinkoje buvo tiesiog pervertinta.
„Transport & Environment“ (T&E) organizacija išanalizavo 2025 metų sandorius keturiose didžiausiose Europos rinkose – Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje – ir nustatė, kad dauguma iki šiol skelbtų skaičiavimų tiesiog nevertino kelių svarbių veiksnių, kurie iškreipė bendrą vaizdą.
Ką iš tikrųjų parodė tyrimas
Pirminiai duomenys atrodė aiškūs. 2025 metų sandoriai su naudotais automobiliais rodė 12,9 procentinio punkto skirtumą tarp elektromobilių ir įprastų automobilių nuvertėjimo – elektrinės transporto priemonės, atrodė, krito vertėje kur kas sparčiau. Tačiau pakoregavus duomenis pagal realius rinkos veiksnius, skirtumas sumažėjo beveik 80 procentų – iki vos 2,6 procentinio punkto. Kodėl tokia didelė paklaida?
Penki pamiršti kintamieji
Tyrėjai nurodė penkis veiksnius, kurie paprastai neįtraukiami į standartinius nuvertėjimo skaičiavimus:
- subsidijos naujiems elektromobiliams, kurios iškreipia pradinę kainą;
- pirkimo mokesčiai, skirtingai taikomi elektromobiliams ir vidaus degimo varikliams;
- infliacija, kuri skirtingai paveikia naujų ir naudotų automobilių segmentus;
- parkų struktūros skirtumai – elektromobilius dažniau perka įmonės, o tai keičia perpardavimo dinamiką;
- krentančios naujų elektromobilių kainos, dėl kurių naudoti modeliai atrodo „pigesni“, nors realiai jų vertė krito mažiau.
Paskutinis veiksnys – krentančios naujų elektromobilių kainos – vienas pats sumažino apskaičiuotą depreciaciją dar 5,1 procentinio punkto. Kitaip tariant, didžioji dalis vadinamosios „elektromobilių nuvertėjimo krizės“ buvo ne rinkos elgesys, o skaičiavimo paklaida. Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo tyrimo metodiką – skaičiavimai paremti oficialiais 2025 metų sandorių duomenimis, o ne bendra rinkos nuojauta.
Pavyzdžiai, kurie klaidina labiausiai
Būtent pavieniai, dramatiški atvejai dažniausiai ir formuoja viešąją nuomonę. „Jaguar I-Pace“, 2018 metais kainavęs apie 82 450 €, šiandien naudotas parduodamas už mažiau nei 17 000 € – tai maždaug penktadalis pradinės kainos. „Polestar 2“ per penkerius metus nuvertėjo nuo 60 000 € iki apie 16 000 €. Tokie pavyzdžiai plinta greitai ir atrodo įtikinami.
Bet ar vienas ar du kraštutiniai atvejai gali atstovauti visai rinkai? T&E duomenys rodo, kad ne. Konkretūs modeliai, kuriuos ištiko sparti technologinė senėjimo banga arba ribota paklausa, dažnai patenka į antraštes, o bendra, platesnė tendencija lieka nepastebėta – kol kas nors neapskaičiuoja jos iš naujo.
Ką tai reiškia lizingo ir finansavimo rinkai
Elektromobilių nuvertėjimas yra ne tik pirkėjo, bet ir lizingo bendrovių galvos skausmas – būtent jos dažniausiai nustato, kiek automobilis kainuos po trejų ar penkerių metų, ir pagal tai skaičiuoja mėnesines įmokas. Jei rinka ir toliau remsis pervertintais nuvertėjimo skaičiais, naujų elektromobilių lizingo įmokos liks dirbtinai aukštos – net jei realus vertės kritimas yra gerokai mažesnis.
T&E tyrimo autoriai rekomenduoja lizingo bendrovėms atsižvelgti į augančią senesnių elektromobilių paklausą ir atitinkamai koreguoti likutinės vertės prognozes. Gamintojams siūloma standartizuoti baterijos būklės sertifikavimą, kad pirkėjai galėtų lengviau palyginti skirtingus modelius, o ne remtis bendromis, dažnai pasenusiomis nuvertėjimo lentelėmis. ES politikams rekomenduojama palaikyti naudotų elektromobilių sertifikavimo reguliavimą – tai turėtų sumažinti neapibrėžtumą, kuris šiandien labiausiai ir kelia nepasitikėjimą šiuo segmentu.
Kaip atrodo elektromobilių rinka Lietuvoje
Lietuvoje elektromobilių skaičius auga sparčiau, nei rodo bendri Europos vidurkiai. „Regitros“ duomenimis, 2026 m. liepos 1 d. šalyje buvo registruota 55 884 elektromobiliai – 29 090 grynųjų (BEV) ir 26 794 iš išorės įkraunami hibridai (PHEV). Per metus, nuo 2025 m. liepos iki 2026 m. liepos, šis skaičius išaugo 56 proc.
Įdomiausia – naudotų automobilių dalis. Iš 7 358 pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų grynųjų elektromobilių beveik du trečdaliai (65 proc.) buvo įvežti naudoti, o tik 35 proc. – nauji. Vidutinė naudoto elektromobilio kaina šiuo metu siekia apie 24 500 €. Ir tai – dar ne visas vaizdas: elektromobilių dalis gyventojų automobilių parke jau siekia 1,30 proc., o įmonių parke – net 5,66 proc.
Į ką verta atkreipti dėmesį renkantis naudotą elektromobilį
Tyrimo išvados nereiškia, kad kiekvienas naudotas elektromobilis yra geras pirkinys. Baterijos būklė lieka svarbiausiu veiksniu – vidutiniškai ji praranda apie 2,3 proc. talpos per metus, tad po penkerių metų tinkamai naudota baterija dažniausiai išlaiko apie 88 proc. pradinės talpos. Britų aukcionų bendrovė „BCA“ nustatė, kad sertifikuoti naudoti elektromobiliai parduodami vidutiniškai 1,4 proc. brangiau ir 2,7 dienos greičiau nei nesertifikuoti.
Prieš perkant verta patikrinti bent kelis dalykus:
- baterijos būklės (SOH) sertifikatą arba nepriklausomą patikrą;
- greito įkrovimo istoriją – dažnas greitas įkrovimas spartina baterijos nusidėvėjimą;
- ar gamintojo baterijos garantija perleidžiama naujam savininkui;
- realų, o ne lentelėse nurodytą nuvažiuojamą atstumą konkrečiomis sąlygomis.
Sunku nepastebėti, kad rinka ilgą laiką reagavo į baimę, o ne į skaičius. T&E tyrimas tiesiog parodė, kad ir pardavėjai, ir pirkėjai dažnai vertino elektromobilių nuvertėjimą pagal įspūdį, o ne pagal realius duomenis – o tai, kaip rodo Lietuvos statistika, jau seniai keičiasi.
