Nuo 2025 m. sausio mėn. pagal naujas įsigaliojusias Europos Sąjungos taisykles sugriežtintos naujų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ribos. Šis pakeitimas, įvestas atnaujintu CAFE (Clean Air For Europe – Švarus oras Europai) paketu, daro didžiulį spaudimą automobilių gamintojams ir turėtų paveikti vartotojus visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje.
Griežtesnės išmetamųjų teršalų ribos rinką pasieks 2025 m.
Naujos taisyklės sumažins vidutinę CO2 emisijos ribą nuo 94 g/km iki 93,6 g/km. Nors popieriuje šis pakeitimas atrodo nereikšmingas, praktiškai jis kelia rimtų iššūkių. Dauguma benzininių ir net kai kurios hibridinės transporto priemonės gali nebeatitikti šių sugriežtintų standartų.
Vairuotojams, kurie nesilaikys reikalavimų, gresia didelės baudos – 95 eurų už kiekvieną gramą CO2, viršijantį leistiną normą, vienai transporto priemonei. Pavyzdžiui, už tipišką šeimos automobilį, išmetantį apie 140-150 g/km teršalų, gali tekti sumokėti daugiau kaip 5 000 eurų baudą. Tikėtina, kad šios išlaidos bus perkeltos pirkėjams, o tai dar labiau padidins naujų automobilių kainas rinkoje, kurioje ir taip fiksuojamas rekordinis kainų lygis.
Gamintojams suteikiamas tam tikras lankstumas, tačiau kainos vis tiek kils
Pagal pramonės atstovų diskusijas Europos Komisija pasiūlė leisti gamintojams per trejus metus (2025-2027 m.) vidutiniškai išmesti savo automobilių parko išmetamųjų teršalų kiekį. Ši laikina lengvata galėtų sumažinti tiesioginį finansinį spaudimą ir užkirsti kelią kai kurių modelių išnykimui iš prekybos salonų.
Vis dėlto ekspertai įspėja, kad vartotojai, planuojantys įsigyti benzinu varomus automobilius per ateinančius dvejus trejus metus, turėtų veikti greitai. Nepaisant trumpalaikio lankstumo, atrodo, kad nuo 2025 m. didėjančios kainos ir laipsniškas įprastinių modelių išstūmimas iš rinkos yra neišvengiami.
Degimo variklių pabaiga: 2035 m. pardavimo draudimas lieka nepakitęs
Nors kai kurie tikėjosi, kad ES gali persvarstyti 2035 m. draudimą parduoti naujas transporto priemones su vidaus degimo varikliais, dabartiniai planai išlieka tvirti. Jokių oficialių šio termino pakeitimų nepasiūlyta, o perėjimas prie visiško elektromobilumo tęsiasi.
Laikoma, kad 2025 m. Europos Komisija peržiūrės galimas alternatyvas, pavyzdžiui, sintetinius degalus. Tačiau šie sprendimai vis dar yra teoriniai ir vargu ar jie galėtų pakeisti tendenciją pereiti prie elektrinių transporto priemonių.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams
Nors šie reglamentai galioja visoje ES, automobilių pirkėjams Lietuvoje jie turės ne mažesnę įtaką. Tikėtina, kad naujos benzininės ir dyzelinės transporto priemonės taps dar brangesnės, todėl elektrinės ar hibridinės transporto priemonės taps patrauklesnės. Lietuvos vartotojai turėtų atidžiai apsvarstyti būsimą transporto priemonės pirkimą, nepamiršdami, kad nebrangių automobilių su vidaus degimo varikliais era sparčiai baigiasi.
Kokia jūsų nuomonė apie šias naujas taisykles? Ar manote, kad Lietuva yra pasirengusi šiam pokyčiui? Pasidalykite savo mintimis toliau esančiuose komentaruose.
