Lietuvoje Aplinkos ministerija pristatė galimybių studiją, kurioje siūloma nuotoliniu būdu, realiuoju laiku stebėti transporto priemonių išmetamųjų teršalų kiekį. Sistema matuotų pravažiuojančių transporto priemonių teršalus, registruotų valstybinius numerius, greitį ir aplinkos sąlygas. Ekspertų teigimu, tokia technologija galėtų efektyviai identifikuoti labiausiai teršiančias, techniškai netinkamas transporto priemones ir apriboti jų dalyvavimą eisme.
Kaip sistema veiktų
Tyrime įvertinta tarptautinė patirtis ir apibrėžti trys galimi modeliai. Rekomenduojamas sprendimas yra hibridinis metodas, naudojant tiek stacionarius, tiek mobilius stebėjimo įrenginius. Tai leistų patikrinti iki 80 % Lietuvos transporto priemonių parko ir nustatyti apie 2 % labiausiai teršiančių automobilių. Šioms transporto priemonėms grėstų sankcijos ir galimi kelių eismo apribojimai.
- Stacionari įranga palei pagrindinius kelius ir greitkelius
- Mobilieji įrenginiai, dislokuoti miestuose ir probleminėse zonose
- Duomenys apie išmetamuosius teršalus realiuoju laiku ir transporto priemonių identifikavimas
Sąnaudos ir numatoma nauda
Siūlomai sistemai per 15 metų reikėtų 12,7 mln. EUR investicijų. Tačiau ekonominė ir socialinė nauda vertinama beveik 600 mln. EUR. Metinis išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas galėtų apimti:
- Azoto oksidai (NOx): -6,4 % (1 446 tonos)
- Kietosios dalelės: -10,3 % (193 tonos)
- Anglies monoksidas: -50 % (5 817 tonos)
Pasak laikinai einančio ministro pareigas Povilo Poderskio, „Investicijos į nuotolinę taršos kontrolę yra ne išlaidos, o ilgalaikė nauda. Už kiekvieną investuotą eurą Lietuva gautų daug kartų daugiau vertės – švaresnį orą, mažesnes sveikatos priežiūros išlaidas ir geresnę gyvenimo kokybę.“
Kodėl Lietuvai to reikia
Kelių transportas yra didžiausias azoto oksido (NOx) išmetimo šaltinis Lietuvoje, 2023 m. sudaręs beveik 60 % visų išmetimų. Lietuva buvo įsipareigojusi iki 2020 m. sumažinti NOx 48 % (palyginti su 2005 m. lygiu) ir iki 51 % iki 2030 m., tačiau iki 2023 m. buvo pasiektas tik 32,7 % sumažinimas. Dėl nepasiekto 2020 m. tikslo Europos Sąjunga pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.
Senstančios transporto priemonės labai prisideda prie problemos. Vidutinis lengvųjų automobilių amžius Lietuvoje dabar viršija 16 metų. Ypač senesnės dyzelinės transporto priemonės beveik septynis kartus dažniau neatitinka išmetamųjų teršalų standartų nei naujesni automobiliai.
Bandomieji bandymai Vilniuje
2021 m. bandomojo bandymo metu Vilniuje, naudojant nuotolinio stebėjimo įrangą, buvo išmatuota daugiau nei 42 000 transporto priemonių. Rezultatai parodė, kad vos 2–4 % transporto priemonių buvo atsakingos už beveik pusę miesto transporto taršos. Didžiausią taršos dalį sudarė seni dyzeliniai automobiliai, autobusai ir sunkiosios transporto priemonės.
„Vilniuje atlikti bandymai aiškiai parodė, kad didžiąją dalį taršos sukuria tik kelios transporto priemonės. Nuotolinis stebėjimas leistų mums tiksliai nustatyti ir pašalinti šiuos teršėjus, nesukeliant nepatogumų daugumai vairuotojų“, – sakė ministras Poderskis.
Poveikis sveikatai ir socialinei sričiai
Europos aplinkos agentūros duomenimis, kasmet Lietuvoje daugiau nei 2000 priešlaikinių mirčių yra susijusios su oro tarša. Sumažinus kenksmingas išmetamųjų teršalų emisijas, sistema galėtų pagerinti visuomenės sveikatą, sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas ir užtikrinti švaresnį miesto orą.
Ministerija planuoja pateikti visus tyrimo rezultatus spalio mėnesį. Išvados jau yra viešai prieinamos peržiūrai.
Kokia jūsų nuomonė? Ar Lietuva turėtų įvesti nuotolinį išmetamųjų teršalų stebėjimą, skirtą labiausiai teršiančioms transporto priemonėms? Pasidalinkite savo nuomone komentaruose arba socialiniuose tinkluose.
